Kas bus, jei Varėnos rajono valdžia pasipriešins Aplinkos ministerijos sumanymui įrengti stumbryną Dzūkijoje? O taip gali nutikti, nes sumanymas kelia daug abejonių. Varėniškius piktina ir tai, kad jų miškuose ne tik norima įrengti stumbryną, bet iš savivaldybės dar ir prašoma pinigų. 

Marcinkonyse vyko Varėnos rajono savivaldybės vadovų iniciatyva suorganizuotas susitikimas, kuriame diskutuota, ar Aplinkos ministerijos inicijuojamas projektas tarp Marcinkonių ir Zervynų miškuose esančiose Stėgalių pievose įrengti stumbryną nepridarys žalos vietos gyventojams, ir ar šis stumbrynas Varėnos rajonui iš viso reikalingas.

Aptarime dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius, tarybos nariai, administracijos specialistai, Aplinkos ministerijos ir Dzūkijos nacionalinio parko atstovai, miškininkai bei Marcinkonių ir Zervynų kaimų gyventojai.

Prieš susitikimą buvo apžiūrėta Dzūkijos nacionalinio parko teritorija, kurioje numatoma įrengti 100 ha ploto stumbrų aptvarą. Kaip sakė projekto iniciatoriai, bandą sudarytų dvidešimt suaugusių stumbrų, o su jaunikliais – iki dvidešimt penkių. Jie po adaptacijos periodo po 2-10 stumbrų į metus būtų paleidžiami į laisvę.

Marcinkonyse vykusiame susitikime Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pažymėjo, jog jo iniciatyva suorganizuoto susitikimo tikslas – kad ir Varėnos rajono savivaldybės tarybos nariams, ir vietos gyventojams būtų plačiau pristatyta stumbryno steigimo idėja ir būtų išsamiai kalbama apie šio projekto būtinumą ir galimas grėsmes bei išklausyta gyventojų nuomonė.

Varėnos rajono savivaldybė šių metų kovo mėnesį gavo Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komiteto ir Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos raštus, kuriuose siūloma prisidėti 15 proc. (apie 122 tūkst. Eur) lėšų finansavimu prie kelio į numatomą stumbryną nuo Marcinkonių kaimo (apie 7 km atkarpa) kapitalinio remonto. Kitos lėšos sustiprintam keliui, kuriuo galėtų važiuoti stumbryno rangos darbus vykdančios sunkiasvorės mašinos, būtų skirtos iš Europos regioninės plėtros fondo. 2015 m. numatoma parengti atkarpos kapitalinio remonto techninį projektą. Prie jo rengimo Varėnos rajono savivaldybė turėtų prisidėti 453,75 Eur. Kelio kapitalinio remonto darbai prasidės ne aksčiau kaip 2016 m.

Pasak mero, Aplinkos ministerijos atstovai į Varėnos rajono savivaldybės tarybą kreipėsi tik dėl kelio atkarpos, kuris turėtų būti rekonstruojamas įgyvendinant stumbryno projektą. Tarybos prašoma priimti sprendimą dalyvauti partnerio teisėmis šiame projekte ir 15 procentų prisidėti prie maždaug 7 kilometrų kelio Marcinkonys – Zervynos atkarpos nuo Marcinkonių iki stumbryno būklės gerinimo darbų vertės Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis, skiriamomis Varėnos rajono savivaldybei.

Meras Algis Kašėta sakė, kad prašymas buvo pateiktas likus keletui dienų iki Tarybos posėdžio, tad projekto iniciatoriai buvo paprašyti kuo greičiau ir išsamiau pristatyti visą projektą. Kadangi jis buvo pristatytas be aiškios koncepcijos, ir Tarybos nariams kilo daug klausimų ir abejonių, todėl buvo suorganizuotas ir šis susitikimas.

Susitikime dalyvavęs Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas ir projekto „Retų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimas“, taip vadinamojo stumbryno projekto, vadovas Laimutis Budrys pristatė stumbryno projekto koncepciją. Pasak L. Budrio, įgyvendinant projektą, stumbrai palaipsniui būtų perkeliami iš Panevėžio rajone esančio stumbryno. Jis teigė, kad pagal mokslininkų išvadas, Varėnos miškai yra pati tinkamiausia vieta gyventi stumbrams. Pirmieji stumbrai Stėgalios pievose įrengtame stumbryne apsigyventų 2018 m. Šis projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, iki rugpjūčio mėnesio būtina pateikti techninį projektą.

 Meras pasidomėjo, kas atsitiks, jeigu Varėnos rajono savivaldybės taryba nuspręs neprisidėti prie kelio tvarkymo.

L. Budrys sakė, kad jei būtų laiku nepateiktas techninis projektas, būtų sužlugdytas visas projektas, tuo pačiu neįgyvendinta Vyriausybės programos priemonė, tad šis klausimas būtų perimtas svarstyti Vyriausybės lygmeniu.

Po Aplinkos ministerijos atstovo pasisakymų įsiplieskė karšta diskusija ne tik dėl to, ar savivaldybė turi prisidėti prie kelio rekonstravimo, bet ir dėl to, ar stumbrynas Marcinkonių ir Zervynų miškuose apskritai reikalingas. Kokią jis rajonui duos naudą, ar nepridarys žalos vietos gyventojams?

Susitikime dalyvavę Tarybos nariai sakė, kad šis klausimas iki galo neišdiskutuotas, be to, savivaldybės biudžetui 122 tūkst. Eur yra pernelyg dideli pinigai, kuriuos būtų galima skirti miško keliui. Dauguma marcinkoniškių bei zervyniškių taip pat nepritarė stumbryno steigimui. Jų manymu, stumbrai, po kurio laiko išleisti į laisvę, gali pridaryti žalos. Projekto iniciatoriams buvo išsakytas pagrįstas priekaištas, kodėl projektas nebuvo derintas su miškų savininkais, juk dalis kelio eina per privačius miškus.

Nors Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtos rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius sakė, kad apie būsimą stumbryną su vietos gyventojais buvo kalbėta ne vieną kartą, ir didelių prieštaravimų nesulaukta, meras buvo kitos nuomonės. Jo teigimu, įvykęs susitikimas ir tarybos narių bei gyventojų projekto vykdytojams užduoti klausimai dar kartą įrodė, kad klausimas nėra iki galo išgvildentas ir aiškus.

Meras Algis Kašėta stebėjosi, kodėl rengėjai projekto su Varėnos rajono savivaldybe nederino iš pradžių, juk jį rengiamasi įgyvendinti Varėnos rajone. Pasak rajono vadovo, kadangi šis klausimas iki šiol vis dar nepakankamai išdiskutuotas ir yra labai daug neaiškumų, projekto rengėjai privalo Tarybos posėdyje pristatyti detaliai projekto koncepciją ir tikslius skaičius, tuomet Taryba nuspręs, kokį sprendimą priimti.