Prieš keliolika metų įsigijęs pirmąjį senovinį policijos automobilio modelį šiandien alytiškis Saulius Mastauskas jau turi sukaupęs daugiau nei pusė šimto išskirtinių, riboto leidimo policijos tematikos automobiliukų. Anksčiau policininku dirbusiam vyrui kilusi mintis savo darbo kabinetą papuošti netradiciniais daiktais netikėtai peraugo į pomėgį.

Automobilių modelių yra labai įvairių dydžių tačiau S. Mastausko kolekcijoje visi vieno mastelio – 1: 43.

„Modelius renkuosi iš patikimų, žinomų ir istoriją turinčių gamintojų, kurie dažnai atskirus automobiliukus išleidžia ribotu tiražu. Todėl visi jie bėgant laikui įgauną visai kitą vertę, nei kainavo įsigyjant.  Ir visada smagu, kai tu turi vieną iš nedaugelio visame pasaulyje esančių modelių“, - sakė S. Mastauskas.

Vienas policijos automobilio modelis, priklausomai nuo gamintojo, jo modelio ir tiražo, gali kainuoti iki 200 eurų. Modeliukai, kurių istorija siekia kelis dešimtmečius – ir dar daugiau.

Vieno modeliuko gali tekti laukti ir pusmetį

Vyro kolekcijoje – tik tam tikro laikotarpio senovinių Europos policijos automobilių miniatiūros. Pirmasis eksponatas – tarybinė Latvija „RAF“ - į S. Mastausko darbo kabinetą atkeliavo iš Vilniaus, visiškai atsitiktinai susipažinus su modeliukų kolekcininku. Vėliau prasidėjo kitų modeliukų paieškos. Vyras, galvojęs, kad nusipirkti ar kitaip įsigyti dominančius automobilių modelius bus lengva, suprato, kad senovinių policijos tematikos automobilių nėra itin daug.

„Pradžioje sukėlė didelę nuostabą, kai užsakyto modeliuko tekdavo laukti pusę metų ir daugiau“, - pasakojo S. Mastauskas.

Jis  seniai domisi senoviniais daiktais, jų istorijomis, istorine technika. Todėl natūraliai ir vyro turimi daiktai dvelkia istorija. „Visada smagu pajusti istorijos tėkmę, kai paėmęs daiktą į rankas supranti, kad jis išliko per daug dešimtmečių.

Reiškia, jis buvo labai patvarus, žmonės su juo elgėsi pagarbiai, tausojo. Kiekvienas daiktas turi savo istoriją, todėl gavus žinių, iš kur jis atkeliavo, kokiuose namuose buvo, jis tampa dar įdomesnis“, - įsitikinęs S. Mastauskas.

Kažkada alytiškio darbo kabinete stovėję senoviniai policijos automobiliukai, šiandien užima garbingą vietą sodyboje Alytaus rajone. Jiems, pasak S. Mastausko, kaip ir kiekvienam daiktui reikia atrasti savo vietą.

Paklaustas, kaip dažnai užsiima naujų modelių paieškomis, S, Mastauskas pusiau juokais, pusiau rimtai atsakė: „Kai labai pasiilgstu...darbo policijoje“. Tačiau šis pomėgis yra nenutrūkstamas, tęstinis ir paieškos, tai aktyviau, tai pasyviau, bet vyksta nuolat.

Lentynose – miniatiūros, garaže – senoviniai automobiliai

Senovinių policijos automobilių miniatiūros – ne vienintelė vyro aistra. Ne mažiau nei šiais modeliais S. Mastauskas domisi ir tikrais automobiliais, pagamintais prieš kelis dešimtmečius. Šiuo metu jis gali džiaugtis bei džiuginti aplinkinius keliomis jau restauruotomis ir originaliomis transporto priemonėmis.

„Mane traukia kraštutinumai“, - juokauja S. Mastauskas. Mat jo garaže puikuojasi iki paskutinio varžtelio restauruotas motociklas su lopšiu, o šalia  -  „Mercedes Benz“ 27 vietų autobusas. „Arba „plauki“ kelių karaliumi vadintu restauruotu „Cadillac Deville“, o kitą kartą gali bekele važiuoti „Dodge RAM“ markės specializuotu gelbėtojų automobiliu“, - turimus automobilius vardijo S. Mastauskas.

(Nuotr. viršuje. S. Mastauskas: „Amerikietiškasis Cadillac DeVille pilnas komforto įrangos. Elektrinės sėdynės, langai ar oro kondicionierius - amerikietiškam automobiliui standartas. Bet 1979 metų automobiliui bagažinės dangčio magnetinis pritraukėjas - ganėtinai nustebino".)

Dar viena transporto priemonė yra restauruojama. Tai - turinti savitą istoriją  „Volga“, priklausiusi  Kauno botanikos ir zoologijos sodų įkūrėjo Tado Ivanausko sūnui Algiui Ivanauskui.

Kai atėjo laikas ją parduoti, A. Ivanauskas ieškojo žmogaus, kuris automobilį išsaugotų, jį prižiūrėtų. A. Ivanauskas „Volgą“ buvo įsigijęs visiškai naują. Taip  1962 metų gamybos metų 21-o modelio „Volga“ pateko į S. Mastausko rankas ir jau dvejus metus yra restauruojama, tačiau kiek tai beužtruktų, ji vis tiek važiuos, atgimusi naujam gyvenimui.

S. Mastauskas įsitikinęs: nesvarbu, ar transporto priemonei 100 ar 30 metų. Ji turi važiuoti. Tokia - tiesioginė jos paskirtis.

(Nuotr. viršuje. Motociklas „IŽ 49", 1958 m., autobusas „Mercedes Benz O309", 1982 m. "

„Lietuva nėra ta šalis, kad dažnas galėtų sau leisti įsigyti retas transporto priemones, jas restauruoti ir kurti kolekcijas. Ir netgi tikro kolekcininko eksponatai neturi tik stovėti už stiklo. Kad pajaustum tokio automobilio aurą, turi juo važiuoti, dalyvauti renginiuose, mėgautis juo, smagu netgi bandyti susitapatinti su atitinkamu laikmečiu.

Kartais būna momentų kuomet vieną automobilį pakeiti kitu. O pokyčių laikas ateina tuomet, kai atrandi kažką naujo, įdomesnio, retesnio ir jo tiesiog negali „paleisti“. Natūralu, kad kažkuriam iš turimų daiktų, turi surasti kitus namus. Bet tik tam, kad tavuose apsigyventų naujas „gyventojas“. Yra čia ir komercijos,  to neišvengsi. Šis pomėgis nėra paprastas ir pigus. Visgi atsiranda daiktų, prie kurių prisiriši ir žinai, kad jų niekada neatsisakysi, ir net ne dėl to, kad jie ypatingai vertingi pinigais“, - pastebėjo alytiškis.

Pomėgiai suvienija: tapo senovinės technikos klubo nariu

Panašiais pomėgiais besidomintys žmonės dažnai sugalvoja kaip susiburti į bendraminčių junginius – vieni priklauso asociacijoms, yra viešųjų įstaigų nariais, kiti – tiesiog renkasi bendravimą, dalyvaudami kitų organizuojamuose renginiuose. Šiandien Lietuvoje yra nemažai įvairių panašaus pomėgio entuziastus vienijančių organizacijų, tačiau, istorinės technikos puoselėtojų – mažiau.

Dzūkijoje tokią veiklą vysto kitais metais 15 metų veiklos sukaktį minėsiantis „Dzūkijos senovinės technikos klubas".  Paradoksalu, bet S. Mastauskas „Dzūkijos senovinės technikos klubo“ nariu 2004 m. tapo neturėdamas nė vieno senovinio automobilio. Bet matoma bendraminčių puoselėjama technika buvo pati geriausia motyvacija ieškoti savos. Ją įsigijo tik prabėgus vieneriems metams nuo narystės klube.

(Nuotr. viršuje. Pirmasis S. Mastausko projektas - „Volga Gaz 21".) 

Istorine technika bei senoviniais daiktais besidomintis ekskomisaras Saulius Mastauskas pastebėjo, kad Alytuje, žmonių, besidominčių istorine technika, vis daugėja. Tai, iš tiesų, džiugina. Pasak S. Mastausko, džiugina ir transporto įvairovė – jei anksčiau dažniausiai galėdavai išvysti tarybinę techniką (ir tai suprantama, žinant kokioje santvarkoje ilgą laiką buvo Lietuva), paskutiniaisiais metais stipriai padaugėjo senovinių automobilių,  pagamintų įvairiausiose pasaulio šalyse.

„Tai, matyt, lemia tiek galimybės, tiek požiūris, tiek vis aktyvesnė ir svarbą įgaunanti istorinės technikos judėjimo veikla. Paprastas to pavyzdys – dar prieš penkerius neturėjome įteisintos istorinės motorinės transporto priemonės sąvokos, nuo 2014 metų pripažintos istorine transporto priemone valdytojas jau gali ją papuošti specialiu valstybiniu numeriu, o nuo 2017 metų birželio mėn. 1 dienos techninių apžiūrų galiojimas minėtoms transporto priemonėms – 5 metai. Taigi, su praeities technika judame į ateitį, tuo pačiu – kuriame istoriją“, - sakė S. Mastauskas.