Dzūkijos sostinė ir be valdžios malonės žiba auksu, dega medžiai. Viskas būtų gerai, jei ne tie šlavėjai geležiniais šluotų nagais – gremžia ir gremžia nuo šaligatvių lapus. Kai kas nekreipia į tai dėmesio, o man šiurpuliukai per kūną eina, jei būčiau šernas – nugarą pašiauščiau!

Bobutės ir diedukai – ne ubagai prie šventoriaus!

Rytmetį ta Bobų vasara ne tokia kaitri, pagėluo net į kišenes lenda. Kai iš didžiųjų prekybos centrų, du tokie ženklesni yra, Likiškėlių gatvėje –  „Iki“, Naujojoje – „Maxima“, išeina apsipirkę ponai ir ponios, pamato eilutėmis ant atsineštinių kėdučių sutūpusias bobutes, stoviniuojančius diedukus, trumpakojus staliukus, nukrautus obuoliais, kriaušėmis ir sodų uogomis, krapšto pinigines, ką čia jie galėtų nupirkti?

Susimildami, bobutės ir diedukai prie prekybos centrų – ne ubagai prie šventoriaus! Tik darbštuoliai,  priauginusieji tiek gėrybių, kad jų nesuvalgo vaikai ir anūkai (jiems duok picą ir kuo didesnę, kuo storesnę). Šiems prekiautojams nuodėmė išmesti, ką užaugino, jie nori dorai išpešti iš jūsų storos pinginės atliekamą eurą.

Norintiems prekiauti miesto viešose vietose, reikia leidimo. Jei esi Alytaus miesto gyventojas pensininkas, turintis lopinėlį žemės, Alytaus miesto savivaldybės administracijos turto valdymo ir verslo skyrius išduoda leidimą „prekiauti ir teikti paslaugas“ nemokamai.

Tokį leidimą turi ir Antanas Matonis iš Sudvajų gatvės, priauginęs gražiausių obuolių, moliūgų, cukinijų ir aviečių, įsitaisęs Likiškėlių gatvėje, aikštelėje prie „Iki“ parduotuvės. Antanas parduoda gėrybes, palyginti su turgavietėmis, pigėliau ir jam prekyba eina kaip iš pypkės.

Pakalbinau prie „Iki“ parduotuvės prekiaujančių skarelių eilę – bobutės kuodų nesusisukusios, nesifotografavo, bet prekyba patenkintos, bent pasišneka iki soties! Viena močiutė turėjo gražiausių spanguolių. Už Daugų, pelkėse pririnko, – 2,8 euro sumokėjau už litrą raudonųjų ir dar padėkojau.

„Pucinų turgucin“ laukiama rinkimų?

Putinų gale – „Maxima“. Už jos nugaros yra aikštelė, į kurią suvažiuoja miesto ir kaimo prekiautojai. Kaimo žmonės už leidimą moka, jei jie pensininkai, mokestis perpus mažesnis. Pasak prekiautojų, mėnesiui maždaug 15 eurų.

Miesto pensininkai ar turintys sveikatos bėdų, naudojasi jiems teikiamomis privilegijomis. Leidimo visiems reikia, kad parduodami vaisiai ir daržovės būtų be broko, būtų griežtai laikomasi prekybos viešose vietose ir higienos reikalavimų.

Putinų turgelyje prie „Maximos“ prekybos centro prekiauja Rumbonių kaimo gyventoja Valda Markauskienė.

Tokia tvarka, kas prekiauja, tas susiveža ir staliukus, ir lentynas. Jei prekiauja kaimo gyventojai, susikuria sau prekybos vietą prie automobilių.

Kai pasirodžiau „Pucinų turgucin“, prekiautojai sujudo:  „Negi vėl bus rinkimai? Gal stacysit suolukus ir stalukus? Ar iš savivaldybės būsi, jau cia vaikščiojo, kalė kuolukus?“

Pamatę smailą žurnalisto nosį – apsiramino. Mat ne vienas buvęs meras norėjo putiniškiams įsiteikti ir aikštelėje už „Maximos“ įrengti patogią mažytę lauko prekyvietę. Kaskart užsidegimas išblėsdavo ir po rinkimų gaudavosi šnipštas.

Prilipau prie Rumbonių kaimo gyventojos Valdos Markauskienės, kuri nesibaidė žurnalisto, nes turėjo leidimą prekiauti. Sodietė buvo atvežusi  obuolių, kopūstų, bulvių, slyvų, graikinių riešutų.

„Turiu du didžiulius riešutmedžius, už kilogramą nedžiovintų graikinių riešutų prašau 1,5, o kai išdžiovinsiu –2,5 euro“, – aiškino Valda.

Riešutai išties pigūs, reiks pranešti ūdrijiškiams ūkininkams Birutei ir Romui Launikoniams, galės riešutais kalakutus penėti.

Aikštelėje prie „Žuvinto turgaus“ darbuojasi Alytaus kaimo ūkininkė Rimutė Zalieckienė.

Naujojoje gatvėje prie „Žuvinto turgaus“, kaip anksčiau, kai čia dar nebuvo šio turgaus, aikštelėje bobutės jau netupinėja. Čia savininkai  leidimus prekiauti išduoda. Radau prie „Žuvinto turgaus“ įsitaisiusią su vaisiais ir daržovėmis Alytaus kaimo ūkininkę Rimutę Zalieckienę. Ji čia,  jos vyras Bronius Alytaus turguje Jazminų gatvėje prekiauja – šeima varo dviem frontais! Kainos kaip ir Jazminų turguje. Kilogramas obuolių – 50, morkų – 60, burokėlių – 50, bulvių – 35, kopūstų – 30–35 centai.

Kaniūkų naujienos: vištos ruginukės negeria

Šeštadienį Kaniūkų turgus dar patamsyje susitvarkė su grūdais: po 10 eurų lyg kamparas išgaravo kviečiai ir miežiai, kvietrugiai. Vienintelis turėjo užsilikusių rugių Kumečių kaimo ūkininkas Jonas Malinauskas.

Kumečių kaimo ūkininkai Jonas ir Vilija Malinauskai atvežė į Kaniūkus rugių. Ta proga Vilija nusipirko hortenzijų. 

„Net išsižiojau, pamaniau, kad „Kauno grūdų“ bosas sėdi!“ – užkalbinau Joną ir pasilabinau kaip su geru kaimynu.

Panašus tai panašus, bet bosas Kaniūkų turguje nesėdėtų.

„Atvežiau rugių, turiu jų ir namuose – po 10 eurų leidžiu. Kviečius greičiausiai išpirko“, – kalbėjo J. Malinauskas.

„Jurgi, pasakyk, kas turi kviečių, pavažiuočiau“, – liko be vištų lesalo buvęs Alytaus policijos vadas Antanas Kalvaitis.

„Viską išpirko, iššlavė kviečius, liko tik rugiai“, – aiškinau Antanui, kuris pats supranta, kad vištos rugių nelesa.

Į Kaniūkus su dedeklių vištaitėmis pristatė Nemunaičio paukštininkai.

Paukštininkė Nijolė Vasiliauskienė iš Alytaus kaimo gaudo fotosesijai  gaidelį. 

Gražių veislinių vištų ir gaidžių turėjo Nijolė Vasiliauskienė iš Alytaus kaimo. Prieš keletą metų jos namuose paukštyną puoselėjo sūnus Lukas. Tapęs veterinarijos gydytoju, pagal kontraktą ir specialybę darbuojasi Londone. Gražus sūnaus palikimas poniai Nijolei per sunki našta, ji jau aštuonerius metus puoselėja putpelių pulką, veislines vištas stengiasi parduoti.

Gražuolis bramų veislės giedorius.

„Vištinių jau nevalgau, tik putpelių kiaušinius“,– kalbėjo paukštininkė, o kai aplinkiniai prakalbo apie gaidžio pjovimą, moteris net apsiašarojo.

Antelės Indijos bėgikės.

Jau prašvitus, į Kaniūkus su vėjeliu įsisuko Remeikių kaimo ūkininkė Lina Vertinskienė. „Įsisuko“– reiškia, kad skubėjo. Šiaip jau ūkininkė atvažiavo į Kaniūkus kaip ponia – vyras Jonas atvežė. Bent manau, kad šeimininkei palikus namuose 100 melžiamų karvių, prisimena jų visų vardus, reikia skubėti. Beje, Lina ir Jonas  turi laiko Parėčėnų kaimo bendruomenei „Mažoji sodybėlė“, meno saviveiklai, kelionėms.  Tai reiškia, kad ūkininkai nėra pririšti prie savo juodmargių ir iš namų kojos nekelia – randa kas juos pakeičia.

„Linute, kaip gyvuoji?“, –  čiulbėdamas pasilabinau ir sužinojau, kad ūkininkė nusipirko savidulkę aktinidiją.

Kaniūkų turguje Remeikių kaimo ūkininkė Lina Vertinskienė išsirinko savidulkę aktinidiją.

Prie prieniškio sodininko Ruslano Balandino prisijungė ir Algimantas Vaitkus iš Užupių, auginantis uogakrūmius. Jo šilkmedžio sodinukas – 12 eurų.

Užupių kaimo uogakrūmių augintojas Algimantas Vaitkus siūlo pirkėjams šilkmedžio sodinukų.

„Auginau avietes, dabar turiu  apie 1000 krūmų šilauogių, jos 8–9 metų, gerai dera“,– pasakojo trijų hektarų ūkininkas A. Vaitkus, prie miesto ir iš lopinio žemės išgyvenantis.

Nuo debesėlio – kokios gražios chrizantemos!

Jotvingių turguje chrizantemų kilimas itin puošniai atrodytų nuo debesėlio, jis dar margesnis bei turtingesnis Jazminų turguje. Čia įsitaisiusi ir chrizantemų augintoja iš Panemuninkėlių – Ilona Zenkevičienė.

 Alytaus turguje Jazminų gatvėje Panemuninkėlių kaimo gėlininkė chrizantemų augintoja Ilona Zenkevičienė.

Vazonas chrizantemų – nuo 1 iki 5 eurų. Kai atsiras turguje karališkųjų chrizantemų, vazonuose ir pavieniais žiedais, pastarosios gėlės bus brangesnės. Šilti orai taip pat gali paauginti chrizantemų kainą.

„Kiekvieną chrizantemos sodinuką reikia kantriai puoselėti, karpyti“, – aiškino Ilona, antraip chrizantemos žiedai kaip Grigo bitės išsilakstytų į visas puses.

„Bent trejas kapines turėsim aplankyti, gražios dienos, pirksim gėlių ir važiuosim į Merkinės kraštą“, – dalijosi planais alytiškių auksinė pora senjorai Laima ir Marijonas.  

Auksinė alytiškių pora Laima ir Marijonas džiaugiasi Bobų vasara, gražiu oru. Nieko nelaukdami, jie  dar iki lapkričio ketina aplankyti artimųjų amžinojo poilsio vietas.

Su rudeniu, medžio lapais spalis kažką sudegina ir širdyje. Tik nereikia žliumbti, visa atgims.