Kol vieni piktinasi Klevų gatvėje, Pirmajame Alytuje, prie garažų nuolat besiveisiančiais beglobiais šunimis ir tikina, kad šie veržiasi į individualių namų teritoriją, viena alytiškė kiekvieną kartą, atvažiuodama į čia esantį savo garažą, jais pasirūpina  ir nuogąstauja, kad šunų neišgaudytų gyvūnų globos tarnybos.

„Kas, jei ne mes, pasirūpinsime beglobiais gyvūnais? Aš jau ne vienerius metus vežu jiems maisto. Man jų gaila. Šie šunys labai sargūs, atskiria į garažų teritoriją atvažiuojančius žmones, jų automobilius, svetimus aploja. Nepažįstami žmonės į garažus tikrai neįeis, nes šunys – puikūs sargai“, - sakė beglobiais gyvūnais lyg savais besirūpinanti alytiškė.

Dabar dar neišardytų garažų teritorijoje Klevų gatvėje glaudžiasi penki šunys. Čia jiems yra įrengta savadarbė būda, padėti indeliai maistui, pakloti drabužiai, ant kurių gyvūnai gali atsigulti.

„Ne tik aš, bet ir kiti atvažiuojantys žmonės jais rūpinasi kiek gali. Viena moteris vieną kalytę nuvežė sterilizuoti, viską padarė savo lėšomis.  Norėjome sterilizuoti ir kitą, bet šunis sunku sugaudyti, jie nelabai leidžiasi prie rankų. Bet tuos žmones, kuriuos pažįsta, kartais prisileidžia artyn“, - pasakojo prisistatyti nenorėjusi alytiškė.

Moteris tikino, kad jai labiausiai baisu, kad gyvūnų neišgaudytų globos tarnybos. Esą šie niekam netrukdo. Jai antrino ir netoliese buvęs vyras, tikinęs, kad jis prisiklausė visokių istorijų, kaip tarnybos nederamai su šunimis elgiasi.

„Baisu ir pasakoti, ką su tais šunimis daro. Todėl ir nesinori, kad gyvūnai papultų į jų rankas. Ką tie šuneliai kalti, kad yra beglobiai?“, - kalbėjo alytiškis, kuriam laisvai vaikštinėjantys šunys taip pat netrukdo.

Kad beglobius šunis šeria ne tik garažų savininkai, bet ir pro šalį važiuojantys žmonės, įsitikino ir prie garažų atvykusi žurnalistė. Sustojus pro šalį važiavusiam automobiliui, iš jo išlipo du vyrai, kurie šunims buvo nupirkę dešros ir konservų.

„Mes žinome, kad kitiems šitie šunys kelia nepasitenkinimą, žmonės teigia esą jie valkatauja, eina į individualių žmonių teritoriją, bet šunys ne žmonės, jie negali patys savimi pasirūpinti, todėl ir pykti nereikėtų. Mes dažnai pro čia pravažiuojame, matome šunis, pagailo ir atvežėme ėsti“, - pasakojo šunims kąsnelius dalinę vyriškiai.

Šunys skanėstų ėsti nepanoro, matyt, buvo nealkani. Nuolat gyvūnus šerianti moteris teigė, kad juos ką tik pamaitino.

„Atvažiavome ir sutikome moterį, kuri, pasirodo, šiuos šunis šeria visada, kai tik atvažiuoja į garažą. Gerai, kad dar yra nelaimėliams gyvūnams neabejingų žmonių“, - stebėjosi vyrai.

Sąmyšis dėl Klevų gatvėje valkataujančių šunų Alytuje buvo kilęs praėjusiais metais. Tuomet atsirado alytiškių, tvirtinusių, kad šunis reikia išgaudyti.

Gyvūnų priežiūros centro „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė tuomet teigė, kad centro darbuotojams Pirmajame Alytuje gyvenančių šunų problema yra žinoma, tačiau sunkiai išsprendžiama, nes kol žmonės šunis šers, slėps, tol jie ir dauginsis.