Menininkei Linai Kabelkaitei likimas nepagailėjo išbandymų. Prieš dešimtmetį ji pakliuvo į autoavariją, kurios metu buvo sunkiai sužalota. Teko iš naujo mokytis ne tik vaikščioti, bet ir kalbėti. Moteris tarsi gimė iš naujo.

Visgi lazdijietė Lina nenuleido rankų ir iš visų jėgų kabinosi į gyvenimą. Neįgalumą turinčiai merginai nugalėti visus sunkumus padėjo dvasios stiprybė, tikėjimas ir menas. Ir nors avarijoje patirti sužalojimai nepraėjo be pasekmių, kaip pati tvirtina, iki šiol dar jaučia dešiniosios kūno pusės ,,tirpimą”, ji nepuola į depresiją. Visus džiugina savo šypsena, entuziazmu ir kūrybos vaisiais.

Siuvinėti pradėjo šešerių metų

Po skaudžios nelaimės Lina sugebėjo baigti gimnaziją ir Druskininkų amatų mokyklą, kur įgijo siuvinių gamintojos specialybę. Išbandė ir ekstremalų sportą – skraidė sklandytuvu Pociūnuose, o Marijampolės aeroklube iš lėktuvo atliko šuolį su parašiutu.

Lina –  ne tik puiki fotografė, rengianti įvairias parodas Lietuvoje bei Lenkijoje, vargonininkė, bet ir rankdarbių meistrė, mezganti, nerianti, siuvinėjanti, karpanti iš popieriaus.

Siuvinėti ji pradėjo būdama vos šešerių metų. Šio meno paslapčių mergaitę išmokė mama. Vaikystėje jai siuvinėjimas buvo mielesnis nei šėliojimas lauke su bendraamžiais.

,,Mūsų šeimoje tai  buvo įprasta, ir niekam nekilo abejonių, kad adatą į rankas paėmiau per anksti. Rankdarbiais užsiėmė močiutė, mama ir  vyresnioji sesuo”, - sakė L. Kabelkaitė, mokanti siuvinėti pilnaviduriu, virvute, adinuke, rišeljė, kryželiu, šešėliavimu bei Mažosios Lietuvos kryželiu.

Ji yra išsiuvinėjusi daug takelių, staltiesių, pagalvėlių, kitų daiktų. Siuvinėjimo raštų menininkė ieško  mamos kraičio skrynioje. Rašto motyvą  perkuria pati, dėlioja jį pasitelkdama savo fantaziją.

Ypač įdomūs Linos darbai – siuvinėtos fotografijos, kuriose įamžinta ne tik ji pati, katinai, gamtos peizažai, gėlės, bet ir rajone esančios bažnyčias.

Siuvinėti  nuotraukas ji pradėjo prieš dvylika metų. Šis kruopštus menas, reikalaujantis ypač didelio susikaupimo, tautodailininkei yra arčiausiai širdies.

2011 metais už siuvinėtas ir vąšeliu nertas staltieses L. Kabelkaitė respublikinės konkursinės tautodailininkų parodos ,,Aukso vainikas“ Alytaus apskrities regioniniame  ture  laimėjo trečiąją vietą.

Lazdijietė prieš dvejus metus gavo Meno kūrėjo pažymėjimą. Šis statusas jai suteiktas už savitai atliekamus meno kūrinius.

1995 metais Lina susidomėjo fotografija, dirbo fotografijos salonuose. Jos nuotraukos buvo spausdinamos įvairiuose vietiniuose ir respublikiniuose leidiniuose. Moteris rengė ir autorines fotografijų parodas, kuriose  atsispindėjo gimtojo krašto grožis, kultūrinis paveldas. Nuotraukose įamžinti naminiai gyvūnai (katės, šunys, ožkos), vorai,  boružės, drugeliai, sraigės, varlės, driežai bei kiti.

Menininkė dar groja klavišiniais muzikos instrumentais: fortepijonu, pianinu, vargonais. Pastarųjų skambesiu ji džiugina Seirijų ir Krikštonių bažnyčiose susirenkančius tikinčiuosius. Muzikinius kūrinius atlieka ir įvairių parodų pristatymuose rajono visuomenei.

Antroji aistra – karpymas iš popieriaus

Šiemet pavasarį Lina pradėjo karpyti iš popieriaus. Nuėjusi į Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje surengtą edukacinį užsiėmimą, kuriame druskininkietė Diana Lukošiūnaitė mokė karpyti atvirukus, lazdijietė pabandė tai padaryti ir pati.  Jai tas užsiėmimas suteikė daug kūrybinio džiaugsmo. Taigi vėliau iškarpė ne vieną karpinį. 

Pirmiausia, pasak Linos, tenka nusipiešti piešinį, o po to jį iškarpyti žirklėmis.  Kai kas pjausto ir peiliu, bet toks būdas, menininkės manymu, yra ,,grubesnis“, todėl ji linkusi pasitikėti manikiūrui skirtomis plonomis žirklėmis.

,,Rankos prie žirklių nepratusios, todėl greitai pūslės atsiranda“, - sakė Lina, pridurdama, kad karpymas iš popieriaus dabar tapo jos antrąja aistra po siuvinėjimo. Šiuo metu menininkė karpo langų užuolaidėles.

Spalio mėnesį Lazdijų  rajono savivaldybės viešosios  bibliotekos salėje veikė  popieriaus karpytojų grupės ,,Sėjinis“ ir Vilkaviškio rajono  kūrybos paroda ,,Paukštlėkis“.  Joje savo karpinius pristatė ir neseniai į šią grupę įsiliejusi Lina Kabelkaitė.  Taip pat menininkės karpiniai neseniai  buvo eksponuojami Rokiškyje.

Lina yra nenuilstanti organizatorė, prieš pernykštes Kalėdas iš sąstingio išjudinusi Lazdijų bei Druskininkų tautodailininkus, sukvietusi visus bendrai kalėdinei parodai ,,Margi žiemos raštai". Ji renginį ne tik organizavo, bet ir pati vedė.

Lazdijų krašto muziejuje L. Kabelkaitės iniciatyva šiemet surengta pirmoji rajono tautodailininkų paroda ,,Pavasariniai stabtelėjimai“, kurioje buvo eksponuojami 10-ies rajono tautodailininkų kūriniai. Tikimasi, kad paroda taps tradicine.

Materialinės naudos iš rankdarbių pomėgio ji sakė negaunanti, nes rankdarbių parduoda mažai, daugiau jų padovanoja. Taigi kuria iš idėjos, savo malonumui.

,,Mes, tautodailininkai, dalyvaudami įvairiose parodose, negauname jokio piniginio paskatinimo, nors tenka daug laiko praleisti siuvinėjant paveikslą ar įgyvendinant kitą kūrybinį sumanymą. Po to nemažai šlamančiųjų reikia atseikėti meno dirbinių įrėminimui ir įstiklinimui. Tokia dabartinė situacija. Nėra ką ir pridurti. Džiaugiamės, kad dar nepaprašo  susimokėti už viešąsias erdves, kuriose eksponuojame savo kūrinius”, - teigė menininkė.