Alytiškių Vilmos ir Ginto Lekavičių šeimai nekyla klausimas, ką veikti savaitgalį. Ir lovoje ilgiau nei  darbo dienomis jie nesilepina – anksti keliasi ir leidžiasi į kelionę po Lietuvos sendaikčių turgus. Čia kiekvienas ieško skirtingų daiktų: vyras - laikrodžių, žmona – vazų, sūnus – kompiuterinių žaidimų.

Kolekcionavimas šiai šeimai – ne tik pomėgis ir aistra, bet ir tam tikras ritualas, juos užvaldęs prieš keletą metų.  Jų namuose jau sukaupta 650 laikrodžių kolekcija, gausi porceliano vazų ir eurų monetų kolekcija.

Visi laikrodžiai eina

O viskas prasidėjo nuo laikrodžių, į kurių dizaino išskirtinumą ir Vilma, ir Gintas visuomet atkreipdavo dėmesį.  Pirmieji kolekciniai laikrodžiai į Vilmos ir Ginto namus atkeliavo prieš keletą metų. Tuomet Vilma dirbo parduotuvėje, į kurią užėjęs vyras, pamanęs, kad pataikė į komiso prekių parduotuvę, paprašė pagalbos parduodant jo turimus tris laikrodžius.

„Apžiūrėjau juos, man laikrodžiai pasirodė labai gražūs ir nupirkau visus tris. Jie kainavo po keliasdešimt litų. Tas vyras prasitarė, kad namuose dar turi, paprašiau atnešti. Parnešiau naujus pirkinius namo, pasidžiaugiau jais, o Gintas ir „užsikabino“, - pasakojo moteris.

Kolekcionavimo aistra užsikrėtęs  G. Lekavičius sendaikčių turguose, internete, aukcionuose pradėjo ieškoti laikrodžių. Jų skaičius namuose vis augo: dešimt, dvidešimt, penkiasdešimt, šimtas.

Keturiasdešimtmečio G. Lekavičiaus kolekcijoje šiandien yra jau 650 sutvarkytų, išblizgintų, veikiančių laikrodžių ir dar apie 200, kurie laukia savo eilės. Kai kuriems reikia pakeisti apyrankes, kitus pataisyti, dar kitiems pakeisti smulkius elementus. Tik tuomet jie papildys kruopščiai pagal prekės ženklus, tipus suskirstytų ir į atskiras dėžes sudėtų laikrodžių kolekciją.

V. ir G. Lekavičiai kasmet nepraleidžia progos apsilankyti pora kartų per metus Kaune vykstančiame sendaikčių turguje „Laiko ratu“, į kurį suvažiuoja kolekcionieriai iš Baltijos šalių.

Dėl laikrodžių metė rūkyti

Aistringai į kolekcionavimą pasinėręs Gintas per pastaruosius kelerius metus jau tapo žinomu bene kiekvieno Lietuvoje vykstančio sendaikčių turgaus prekeiviams.

Įsigytų laikrodžių alytiškis pats netaiso. Jis turi laikrodininkes, kurios ir prikelia naujam gyvenimui neveikiančius laikrodžius, o tokių, kurių sutvarkyti nepavyktų, dar nepasitaikė. „Dauguma laikrodžių būna veikiantys. Aš juos išvalau, jeigu reikia pakeičiu nusidėvėjusias dalis. Noriu, kad mano laikrodžiai atrodytų nepriekaištingai“, - pasakojo G. Lekavičius, laikrodžiams skiriantis visą savo laisvalaikį.

Vyras savo kolekcijoje turi ir beveik septyniasdešimties metų senumo laikrodį, yra joje ir brangių eksponatų.

Dėl laikrodžių alytiškis net metė rūkyti. „Buvo labai lengva, kai paskaičiavau, kad per savaitę gerą laikrodį prarūkau“, - šypsojosi vairuotoju dirbantis G. Lekavičius.

Jo ateities planai – surinkti 1001 laikrodžių kolekciją, užsakyti jai specialią spintą su išskirtiniu apšvietimu ir savo kelerių metų darbo rezultatais pasidalinti su visais alytiškiais – surengti parodą, kad visi galėtų pasigrožėti išskirtiniais laikrodžiais.

Kolekcionavimo manija užsikrėtė ir žmona

35-erių metų Vilma prisipažino, kad anksčiau būdavo kiek pikta, kai grįžęs po darbo namo vyras nenorėdavo net valgyti, tik nusiprausdavo ir sėsdavo prie laikrodžių, tačiau šiandien moteris palaiko vyro pomėgį, o visai netikėtai ir pati pradėjo kolekcionuoti. Tik ne laikrodžius, o porceliano vazas.

Sykį su vyru nuvažiavusi į sendaikčių turgų Vilmos akis užkliuvo už pas vieną moterį, prekiaujančią indais, ant prekystalio stovinčios vazos. Moteris ją įsigijo už keturis eurus, nors dar mėgino derėtis. Ant vazos dugno buvo išspaustas antspaudas „Kaiser“.

„Grįžusi namo internete pradėjau ieškoti informacijos, kas tai yra ir radau, kad „Kaiser“ - buvęs šeimos verslas. Buvo įkurta gamykla, kurioje indus kūrė dizaineriai, dailininkai. Tos vazos yra rankų darbo. Aš pasižiūrėjau, kokios jos yra brangios, man net nesmagu pasidarė, kaip aš galėjau derėtis“, - juokėsi moteris.

Matinio porceliano, taip vadinama biskvitinė vaza, taip sužavėjo alytiškę, kad jau kitų apsilankymų sendaikčių turguose metu ji ieškojo ne laikrodžių, o vazų. Alytiškių namuose dabar jau gausu ne tik laikrodžių, bet ir nepaprasto grožio balto porceliano, įvairių formų ir dydžių vazų.

Kiek tiksliai jau yra jų sukaupusi, Vilma niekada neskaičiavo, bet aistra vazoms tokia didelė, kad už „Kaiser“ porceliano gaminį moteris viename turguje nepagailėjo ir 45 eurų. „Šios vazos yra neįkainojamos, jos turi savo aurą,  jau yra negaminamos, todėl – retos. Žinoma, kai jas nusiperku, vazos būna purvinos. Aš jas  prikeliu naujam gyvenimui, šluostau, plaunu, kol jos tampa kaip naujos“, - sakė Vilma.

Nors porceliano vazų gamintojų yra gausybė, tačiau nuo pirmosios įsigytos vazos alytiškę pakerėjo būtent „Kaiser“ porcelianas.

Alytiškių namuose baigiama rinkti ir monetų kolekcija

Laikrodžiai, vazos – tai dar ne viskas, ką turi parodyti ir apie ką gali papasakoti alytiškių šeima. G. Lekavičius renka ir įvairių šalių eurų monetas. Jis turi įsigijęs specialų albumą, su vietomis eurų monetoms įstatyti. Jis sparčiai pildosi. Be šių monetų vyras, važinėdamas po Lietuvą, visuomet atkreipia dėmesį, ar į piniginę nepapuolė kokia proginė moneta. Anot jo, jų daugiausiai išleidžia Prancūzija ir Vokietija.

V. ir G. Lekavičiai sakė turintys svajonę pasistatyti namą, o jame įsirengti atskirą kambarį savo kolekcijoms. Čia kiekvienas laikrodis, kiekviena vaza, kiekviena moneta turėtų savo vietą.

Tėvų aistra kolekcionuoti persidavė ir septyniolikmečiam sūnui – jis sendaikčių turguje ieško senų kompiuterinių žaidimų.

Alytiškio laikrodžių kolekciją galite apžiūrėti adresu: https://m.facebook.com/RusiskiLaikrodziai/?__mref=message_bubble  O jeigu turite nenaudojamų, nereikalingų, senovinių rusiškų laikrodžių, rašykite adresu: gincius@inbox.lt arba skambinkite telefonu 868380637.