Jaunieji Alytaus Putinų gimnazijos žurnalistai tęsia straipsnių ciklą apie garsius Alytuje ir šalyje mokinius ir pristato dar vieną čempioną – Gytį Ravaitį, Putinų gimnazijos trečios gimnazijos klasės moksleivį. Jis turi Lietuvos kick bokso čempiono titulą ir ne tik. 

Gyti, trumpai papasakok, kokiu sportu užsiimi laisvalaikiu.

Jau apie penkerius metus klube „2 VILKAI“ užsiimu  koviniu sportu, kurio stilius Muay Thai, kick bokso, bokso, BJJ, MMA, karate, o trumpiau tariant, – integruoti kovos menai. Per penkerius metus buvau padaręs vienerių metų pertrauką, nes tada buvau jaunesnis, dar nebuvau visiškai  apsisprendęs, kokiu sportu domėsiuosi ateityje.

Kokių svarbių asmeninių laimėjimų turi, kuriais gali pasidžiaugti?

Road To Glory 2015 m. - 1vieta, Shindokai-Kan karate 2015 m. - 1 vieta,  Lietuvos kick bokso čempionatas 2015 m. - 1 vieta, Baltijos šalių  kick bokso čempionatas 2016 m. - 3vieta, Vilniaus taure 2015 m. – 2 vieta, Shindokai-kankarate  2014 m. – 2 vieta.

Laimėjimų yra ir daugiau, bet dabar prisiminti visus sunku. Buvo ir liūdnų pralaimėjimų, tačiau tai tik spyriai ir impulsas dar labiau stengtis, nesustoti, judėti tik į priekį. Salėje tu gali treniruotis ištisus metus, bet ringe sužinai savo tikrąsias galimybes, matai klaidas, tada suvoki, kur reikia tobulėti.

Kas tave paskatino pasirinkti šį pavojingą sportą –  kovos menus? Ar tavo tėvai tam neprieštaravo, nes šis sportas yra vienas tų,  kuriame pasitaiko daug traumų ir sužalojimų?

Kai man buvo 11 metų, kaimyno namuose pamačiau plakatą, kuriame buvo įamžintas jo brolis, užsiiminėjantis šiuo sportu. Tai man pasirodė labai įdomu, todėl nedelsdamas norėjau pradėti treniruotis. Nelabai susikaupęs, vaikiškai mąstantis dažnai neidavau į treniruotes, matyt, atsirasdavo svarbesnių reikalų už sportą, todėl metus visai nėjau į kovos menų užsiėmimus.

Kai nusibodo sėdėti namie, pradėjau lankyti futbolo treniruotes, po dviejų savaičių supratau, kad tai ne mano sportas. Buvo ir begalė kitų išbandytų sporto šakų, bet labiausiai mane žavėjo  kovos menai. Dar iki dabar nežinau, kodėl būtent jie. Galbūt, kad esu labai užsispyręs, siekiantis savo tikslo.

Tėvai neprieštaravo, juk tai mano pasirinkimas. Sugrįžusį į salę po metų užvaldė neapsakomas jausmas intensyviai sportuoti ir dar labiau siekti savo svajonės. Gailėjausi, jog metus visai nesitreniravau. O traumų šiame sporte pasitaiko įvairių – praskelti antakiai, skilę kaulai, lūžusios galūnės, nosis  ir kitos.

Ar pats esi patyręs rimtų traumų varžybų ar treniruočių metu?

Man treniruočių metu buvo sulaužyta nosis. Daktarai griežtai uždraudė tęsti treniruotes, bet mano didelis noras ir užsispyrimas neleido mesti to, kas kelia didelį pasitenkinimą ir džiaugsmą – kovos menų.

Kaip manai, kokių charakterio bruožų reikia turėti norint profesionaliai kautis?

Viskas priklauso nuo žmogaus, jo siekių. Manau, žmogus turi būti užsispyręs, žinantis, ko nori, ir turintis tvirtą charakterį bei šaltus nervus. Jis privalo žinoti, ko nori iš sporto, – sportuoja tik savo malonumui ar dėl norimo rezultato. Reikia būti ryžtingam, pasitikėti savo jėgomis, nes jei bus atsipalaidavęs, intensyviai nesitreniruosi, negalėsi „pavežti“ didelio krūvio treniruočių salėje, o juolab ringe per varžybas.

Ar savo ateitį planuoji sieti su sportu, gal tik su kovos menais?

Iš tiesų buvo įvairiausių minčių, tačiau iš šio sporto neišgyvensi, bet savo malonumui ir ateityje planuoju treniruotis kovos menus.

Kokie būtų tavo patarimai merginai ar vaikinui, norinčiam (-iai)  pradėti treniruotis kovos menus?

Nusiteikite rimtam ir jėgų reikalaujančiam darbui sporto salėje. Iš pradžių darbas gali pasirodyti  ne toks ir sunkus, bet vėliau geriau neatsilikti ir stengtis, jeigu tikrai nusprendėte  tobulėti ir siekti gerų rezultatų.