Alytiškis verslininkas Aurimas Paškevičius sugalvojo unikalų būdą, kaip suderinti darbą ir pramogą – vyras geodezinius matavimus atlieka važinėdamas keturračiu, ant kurio pats sumontavo geodezinių matavimų įrangą. „Nežinau, ar kas nors Lietuvoje ką nors panašaus turi“, - šypsodamasis kalbėjo verslininkas.

Pagrindinė jo vadovaujamos įmonės veikla – statybų geodezija. Tačiau šalia rimto darbo vyrui lyg oro reikia adrenalino, kurio gauna važinėdamas keturračiu.

Tiesa, iš pradžių jis norėjo įsigyti motociklą, liaudiškai vadinamą „britva“, tačiau tam paprieštaravo žmona.

„Gal ir gerai, kad ji paprieštaravo.  Sėdant ant tokio motociklo, reikia elgtis protingai ir nelakstyti. O kai užvaldo azartas, adrenalinas, protas pasitraukia į šalį“, - juokėsi A. Paškevičius.

Tad vietoj „britvos“ jo kieme atsirado keturratis. O netrukus idėjų nestokojantis alytiškis sugalvojo, kaip tą keturratį patobulinti ir panaudoti ne tik pramogai, bet ir darbui.  Sumontavęs prie jo  geodezinę įrangą, dabar vyras  keturračiu gali ne tik važinėtis laisvalaikiu, bet, įsitaisęs ant jo, ir atlikti matavimo darbus.

Grįžęs iš emigracijos atrodo geodeziją

Trisdešimtmetis verslininkas geodezijos darbais užsiima jau gerą dešimtmetį.  Grįžęs iš Londono, kur dar būdamas paaugliu išvyko kartu su tėvais, jis pradėjo dirbti geodezines paslaugas teikusioje draugo įmonėje.

Tai buvo pirmoji alytiškio pažintis su geodezija. Nors iš pradžių buvo nedrąsu, iššūkių nebijantis Aurimas greitai „įsivažiavo“. Netrukus draugas ėmė klausinėti, kodėl Aurimas nebando studijuoti ir savo gyvenimo susieti su geodezija.

Tad jis ir pabandė.  Neilgai trukus A. Paškevičius įstojo į Kauno kolegiją mokytis geodezininko specialybės.  Kadangi mokėsi neakivaizdžiai, kartu turėjo galimybę ir dirbti – jis įsidarbino stambioje tuometėje  Alytaus statybų bendrovėje, kuri ieškojo geodezininkų. 

„Jau turėjau patirties, žinojau, kas su kuo „valgoma“, bet įsidarbinęs papuoliau į tikrą darbų ir atsakomybės katilą. Bet susitvarkiau,  įgavau daug patirties. Dirbau prie tokių stambių objektų kaip Druskininkuose esanti slidinėjimo trasa, logistikos centras Klaipėdoje“, - pasakojo A. Paškevičius.

Daug patirties turintis studentas savo praktinėmis savo žiniomis neretai pasidalindavo ir su kolegijos, kurioje tebesimokė,  dėstytojais.

Nepasigailėjo pasukęs į nuosavą verslą

Netrukus alytiškio galvoje pradėjo kirbėti sumanymas imtis verslo pačiam. Apsisprendimą paspartino, kai įmonėje, kurioje dirbo, buvo uždarytas geodezininkų skyrius.  

„Teko galvoti, kuo užsiimti, kad nelikčiau be darbo. O tuo metu jau turėjau galvoti ne tik apie save, bet ir apie šeimą. Nusprendžiau įkurti įmonę. Investavau praktiškai visus savo pinigus. Tuo metu geodezininkų Alytuje buvo daug, tačiau užsiimančių statybų geodezija – ne itin. Be manęs tokias paslaugas teikė tik du žmonės“, - prisiminė verslininkas.

Įkūręs įmonę Dzūkijos sostinėje, alytiškis nepasigailėjo. Jei atrandi laisvą nišą, kryptingai dirbi ir išmanai tai, ką darai, verslas sėkmingai gali gyvuoti  ir mažesniame mieste. Tačiau, kaip pabrėžė A. Paškevičius, daug klientų į jį kreipiasi ne iš Alytaus. Būtent tai ir padeda išsilaikyti.

„Aš visada lanksčiai žiūriu į klientą, stengiuosi  motyvuoti darbuotojus, atnaujinti įrangą ir daryti tai, ko kiti nedaro. Gal būtent tai mano verslą ir veda į priekį. Netgi sugebėjau savo darbą suderinti su pomėgiu“, - teigė alytiškis, kurio vadovaujamoje įmonėje „Augvida“ šiuo metu dirba 7 darbuotojai.

Toje pačioje įmonėje dirba ir Aurimo žmona Alvyda, šiuo metu esanti vaiko priežiūros atostogose. „Ne, tai nebuvo tarnybinis romanas:  pirmiau buvo romanas, paskui – darbas“, - juokdamasis prisipažino Aurimas.

Svajojo būti direktoriumi ir turėti nuosavą namą

Paauglystėje emigranto duonos ragavęs A. Paškevičius savo ir šeimos gerovę kuria Lietuvoje.

„Būsiu direktoriumi ir turėsiu nuosavą namą!“ – tokią svajonę dar paauglystėje puoselėjęs alytiškis ją jau įgyvendino.

Kaip uždirbami pinigai, Aurimas suprato būdamas vos 16 metų.  Staliaus darbų tuomet dar paauglys Aurimas ėmėsi gyvendamas Londone. Į šį miestą kartu su tėvais alytiškis emigravo būdamas 13 metų.

„Čia gaminau laiptus. Veiklos netrūko, bet trūko galimybių atsiskleisti. Be to, mane visuomet traukė namai, tėvynė, gimtasis miestas. Į Lietuvą grįžau sulaukęs 20 metų. Apsisprendžiau labai greitai. Ir dar būdamas Anglijoje pradėjau ieškoti, kur grįžęs galėčiau įsidarbinti. Tik sugrįžau ir jau kitą dieną išėjau į darbą – pradėjau dirbti geodezininku“, - pasakojo A. Paškevičius.

Šioje srityje įsitvirtinęs verslininkas, kaip ir svajojo, su šeima  įsikūrė name atokiau nuo miesto, kur jo grįžtančio po darbų laukia žmona su devynerių mėnesių dukra ir septynmetis sūnus, kuris, kaip ir tėtis, jaučia silpnybę keturračiams. Aurimas savo atžalai šią transporto priemonę leido išbandyti vos sulaukus dviejų metų.

„Sūnus ne tik važinėja keturračiu, bet ir stropiai mokosi matematiką. Gal paseks tėvo pėdomis. O štai apie devynių mėnesių dukrytės pomėgius ir polinkius dar anksti spręsti “, - kalbėjo A. Paškevičius, neabejojantis, kad galimybių kurti sėkmingą verslą turi kiekvienas.

Svajok, veik ir pasiseks! – įsitikinęs alytiškis.