„Kelionėse sukaupta patirtis neįkainojama“, – įsitikinęs devyniolikmetis alytiškis Edvardas Glušokas. Į keliones jis leidosi net nespėjęs pasiimti brandos atestato. Vaikinas ką tik grįžo į gimtąjį miestą iš Portugalijos, kur užsiėmė savanoriška veikla ir sužavėjo vietos gyventojus organizuodamas protmūšius.

Tačiau pirmoji jo kelionių stotelė buvo Kipras. Vos tik baigęs gimnaziją, net nesuspėjęs atsiimti atestato, vaikinas kelionei išleido visas savo santaupas. Alytiškis tvirtai žinojo, kad studijuoti dar nenori. Metus laiko jis nusprendė keliauti, tobulėti ir atrasti save.

Sūnaus pasirinkimas tėvus neramino

„Pasinaudojau taip vadinama Gap Year galimybe. Taip įvardinami metai, kuriuos abiturientas, užuot stojęs į universitetą, praleidžia semdamasis įvairios patirties, užsiimdamas veikla, kuri praturtina, leidžia geriau pažinti save ir apsispręsti, ką po tų metų nori veikti. Tai lyg savotiška pertrauka tarp mokyklos baigimo ir karjeros siekimo, tolesnio mokymosi. Gap Year itin populiaru kai kuriose užsienio šalyse“, - pasakojo alytiškis.

Toks jaunuolio apsisprendimas iš pradžių neramino jo tėvus. Jie Edvardui vis tvirtino, kad jis vis vien turi kažkur įstoti studijuoti, kad apie jokias pertraukas nė negalvotų.  Tačiau galiausiai vaikinas tėvus įtikino, kad toks pasirinkimas bus naudingas, papasakojo, koks yra jo veiksmų planas.

Šiuo metu E. Glušoko tėvai Gediminas ir Vilma sūnų labai palaiko. Jie džiaugiasi matydami, kad Edvardas yra laimingas kelionėse vis atrasdamas kažką naujo, kas jam pravers ateityje.

Kipre darbą susirado per vieną dieną

Baigęs mokslus Jotvingių gimnazijoje, E. Glušokas visus savo taupytus pinigus išleido bilietui į Kiprą. Alytiškis turėjo aiškų tikslą – ten susirasti darbą ir užsidirbti. Juk norint keliauti, pinigų prireiks. Nors tėvai ir anksčiau, ir dabar siūlo savo pagalbą, vaikinas nori būti savarankiškas.

Skrisdamas į Kiprą jaunuolis nežinojo, kur įsikurs, ar pavyks susirasti darbą. Tačiau nuvykus viskas sekėsi puikiai: per vieną dieną atsirado darbas, po kelių dienų – ir pastovi gyvenamoji vieta.

E. Glušokas įsidarbino padavėju restorane. Nors dirbti reikėjo šešias dienas per savaitę, sąlygos buvo gana geros.

„Kipre jaunimui užsidirbti – visos galimybės. Sezono metu darbuotojai ieškomi nuolat. O ir atlyginimas tikrai neblogas. Kiekvieną rytą prieš darbą galėjau išsimaudyti jūroje, džiaugtis puikiu oru“, - įspūdžiais dalijosi alytiškis.

Kipre jis praleido du mėnesius. Paskutinę savaitę prieš išvykstant  pasiliko tam, kad pakeliautų ir geriau pažintų šalį.

Nors didelio įspūdžio vaikinui ji nepaliko, tačiau jis įsitikino: tai – ideali šalis mėgstantiems poilsines keliones ir visada gerą orą bei ieškantiems greito būdo užsidirbti.

Portugalijoje padarė tai, ko Alytuje nesiryžo

Kita alytiškio stotelė buvo Portugalijoje. Čia jis atvyko dirbti savanoriu.  Apie savanorytę Edvardas galvojo seniai, bet gimtajame mieste vis tam neprisiruošdavo.

Portugalijoje vaikinas keturis mėnesius savanoriškai organizavo renginius bendruomenėms.  Vienas jų, kuris labai patiko žmonėms, buvo protmūšiai.

„Alytuje protmūšiuose dalyvaudavau dažnai, o štai Portugalijoje tokio dalyko nėra. Džiaugiausi galėdamas įnešti tokią naujovę. Kūriau klausimus, vedžiau renginius. Viską įvertinus, savanorystė man davė labai daug: nuotykių, naujų idėjų, kitokio mąstymo, tolerancijos, kultūros pažinimo, ryšių. Viso to nenusipirksi už jokius pinigus“, -  kalbėjo E. Glušokas.

Iš Portugalijos į Alytų jis sugrįžo sausio 8 dieną. Ir ne patuštėjusiomis kišenėmis. Įgyvendinant projektą, savanoriams už būstą, maitinimą, kelionę mokėti nereikėjo.

Geriau naktis pas vietinius nei viešbutyje

Keliaudamas E. Glušokas pinigų nešvaisto, viską apskaičiuoja. Bet pigiau nereiškia blogiau. Vaikinas dažnai keliauja autostopu, nakvoja vietinių gyventojų namuose, valgo vietos užkandinėse.

„Taip galima patirti žymiai daugiau nuotykių nei renkantis kelionę su visais įskaičiuotais patogumais. Sutinku daugybę įdomių žmonių, išgirstu daug jų istorijų, plečiasi akiratis“, - sakė alytiškis.

Po dviejų savaičių jis išvyksta į Islandiją. Ten praleis savaitę ir mėgausis turistine kelione.

„Šią šalį tikrai noriu aplankyti. Apie ją girdėjau daug gerų atsiliepimų. Visgi tai – brangi šalis. Bet, manau, nukeliauti verta, nes pinigus investuoji į save“, - teigė alytiškis, kurio galvoje jau bręsta mintys ir apie kitas keliones. Pavyzdžiui, į Aziją.

Amerika – svajonių šalis

E. Glušokas įsitikinęs, kad norą keliauti jam tarsi perdavė tėvai.  Jau vaikystėje Edvardas su tėvais keliaudavo po įvairias šalis. Tačiau vienas pirmą kartą kelionei ryžosi penkiolikos. Tąkart jaunas vaikinas nieko nesibaimindamas nuskrido į Ameriką, pas tetą. Tai buvo jo pirmas skrydis lėktuvu. Šiandien alytiškis Ameriką vadina svajonių šalimi.

„Amerika – neribotų galimybių šalis. Mane sužavėjo žmonių įvairovė. Jie susirinkę iš viso pasaulio, ir niekas jų neskirsto pagal tautybę, rasę. Visi lygūs ir visi turi galimybes kažką pasiekti“, - pasakojo E. Glušokas.

Jam įsiminė ir turistinė kelionė dviračiais iš Alytaus į Helsinkį. Edvardas su broliu į ją leidosi senais dviračiais, be jokio didelio pasiruošimo.

„Ta kelionė mane ir pakeitė. Įveikėme daugybę kilometrų. Taip bekeliaudamas aš atšvenčiau savo aštuonioliktąjį gimtadienį ir supratau, kad man gyvenime reikia būtent to, kas susiję su kelionėmis“, - kalbėjo E. Glušokas.

Gimtieji namai vis tiek traukia

Tačiau, kad ir kaip jaunajam alytiškiui patinka keliauti, gyventi svetur jis bent jau dabar nenorėtų. Vaikinas teigė, kad gimtoji šalis vis tiek traukia sugrįžti.

Tad pakeliavęs po pasaulį, jis planuoja studijuoti būtent Lietuvoje. Ką tiksliai, dar neapsisprendė. Tai padarys po pusės metų – būtent tiek laiko dar suplanuota kelionėms, kol Gap Year galimybė bus išnaudota.

„Sukaupta patirtis ir nulems, kokiu keliu man sukti. Tik žinau, kad jis bus Lietuvoje“, - sakė E. Glušokas.

Per devyniolika metų jis pabuvojo penkiolikoje šalių. Vienas jas pažino, kitas – aplankė. Juk aplankyti užtenka ir kelių dienų, o pažinti reikia kur kas daugiau laiko.

Kelionėse patirtus įspūdžius Edvardas aprašo facebook paskyroje „Į pasaulio kraštą“.