Nusiraminti, atsipalaiduoti, atsikratyti įkyrių minčių ir pasinerti į naujus potyrius – to pas alytiškę, garsų terapijos praktikę Rasą Brūzgienę ateina ramybės išsiilgę žmonės. Savo meditacinį seansą moteris surengė ir prie Mažosios Dailidės ežerėlio, į kurį alytiškius kvietė sveikuolių klubo „Ryžtas“ nariai.

04.42 val. –  tokiu metu šeštadienį daugelis alytiškių ilsėjosi po bandymų surasti paparčio žiedą, šokinėjimo per laužus ar kitų Joninių pramogų. Tačiau sveikuoliai ir kiti pirmuosius saulės spindulius garsų apsuptyje nusprendę pasitikti ar smalsumo vedami gyventojai rinkosi prie Mažosios Dailidės. Kadangi susirinkusiuosius užklupo lietus, netrukus teko persikelti į sveikuolių būstinę.

R. Brūzgienė čia  išdėstė  egzotiškus ir daug kam pirmą kartą matomus instrumentus, kurių buvo tiek daug, jog moteris juokavo, kad „galėtų duoti kiekvienam seanso dalyviui po vieną“.

Kalbėdama apie savo, kaip garsų terapijos praktikės veiklos pradžią, R. Brūzgienė papasakojo, kad pirmiausia pradėjo groti „dėl savęs“, kai dar svetur ragavo emigrantės duonos. Tačiau instrumentų vis daugėjo, o grįžus į gimtąjį Alytų moteris pradėjo rengti tiek privačius, tiek viešus seansus.

Pirmasis garsų terapijos praktikės instrumentas buvo krištolinis dubuo. „Su laiku dubenų vis daugėjo, – pasakojo Rasa, – o vėliau neišdildomą įspūdį man padarė pirmą kartą išgirsti gongų garsai“.

Moteris atviravo, kad meilė gongams ir jų garsams buvo iš pirmo garso. „Jie taip sužavėjo, kad jau septyneri metai gongai lydi mane garsų terapijos veikloje. Pirmo gongo garsas prilygsta pirmajam bučiniui, kuris išlieka atmintyje visam gyvenimui. Tai instrumentas, kuris vibruoja visatos magija ir teigiamomis vibracijomis“, – prisiminimais dalinosi pašnekovė.

„Iki šiol į savo pasirodymą įvedu naujų instrumentų, pavyzdžiui, dabar girdėjote indišką instrumentą šrutį dėžutę“ – pasakojo garsų terapijos praktikė.

Kolekcijoje – nuo Amerikos šamanų būgnų iki Australijos aborigenų didžiaridų

Alytiškė užsiminė, kad šie instrumentai ne tik brangūs, bet visi jie buvo parsisiųsti iš skirtingų šalių. „Monochordas – vokiškas, šrutį dėžutė – indiška, o būgnai – Amerikos šamanų“, – Rasa vardino alytiškių ausims naujus pavadinimus.

„Visgi, egzotiškais instrumentais grojanti moteris pabrėžė, kad nusipirkti neužtenka. „Svarbiausia, kad tu su instrumentu susidraugautum. Ir tik tada pamatai, ar gali su juo groti, ar ne, ar tu jį prisijaukinsi, ar ne“, – kalbėjo alytiškė.

Rasa moka groti gausybe instrumentų: būgnais, barškučiais ir net Australijos aborigenų didžiaridu. „Groju begale instrumentų. Vieno seansu metu aš net nespėju jų visų panaudoti, nes pasirodymo laikas per trumpas, tačiau noriu jų į pasirodymą įtraukti kuo daugiau“,  – teigė talentinga moteris.

Kiekvienas instrumentas skiriasi savo skambėjimu ir intonacija. Daugelį jų alytiškiai girdėjo pirmą kartą.

Moteris negali nesidalinti muzika

Į klausiamą, ar galima iš tokios veiklos laisvai pragyventi, R. Brūzgienė su plačia šypsena atsakė, kad „nelabai“.

„Bet einu į priekį, nes tiesiog negaliu namuose užsidaryti ir nesidalinti muzika, kuri pati liejasi ir nori būti išreikšta. Per šią muziką ateina gilesnis suvokimas bei tikslai mūsų buvimo čia. Per muziką ateina prisilietimas, kurį tarytum tau nori perduoti šviesos angelai“, – pasakojo talentinga alytiškė.

O muzika tikrai ypatinga, nes, anot meniškos sielos moters, kiekvienas seansas yra unikalus. „Kiekvienas kartas yra improvizacija. Aš niekada prieš renginį nerepetuoju. Kiekvienas pasirodymas yra vis kitoks“, – sakė Rasa.

O kas Jums yra pavykęs seansas? „Kai žmogus po garsų terapijos seanso jaučiasi pailsėjęs, nurimęs, „lengvesnis“. O terapijos metu patiria daug teigiamų emocijų, bet tai ne visada turi būti kažkas ypatingo ir suprantamo“, – kalbėjo garsų terapijos praktikė.

Rasa Brūzgienė pasakojo, kad kai kuriuos medituojančius žmones aplanko gražios vizijos, tokios kaip išgirstas jūros ošimas, pakilimas virš kalnų, skrydis į neišmatuojamą erdvę ar net vaizdiniai su „šamano šokiais prie laužo“.

Alytiškiai ieško naujų potyrių

Ko alytiškiai eidami į jūsų pasirodymus tikisi?

„Ateina vedami naujų potyrių troškimo, – pasakojo Rasa, –  garsų terapija jiems nepatirta, negirdėta. Kiti, kurie jau buvę seanse, dažniausiai ateina atsikratyti nuovargio, streso ar pabėgti nuo rutinos. Tokio seanso metu žmonės pailsi, atsipalaiduoja visi raumenys ir kūnas. Paprastai po pasirodymo klausytojo galva būna tuščia – nebelieka įkyrių minčių, jos visos kažkur išsilaksto. Būni pakylėtas, lyg neštų kas ant sparnų, kol vėl nepavargsti nuo rutinos“.

„Seansai padeda suvaldyti pyktį ar kitas nepageidaujamas emocijas, kurios sukelia net ligas. Jei sugebėtume jų atsikratyti, daug mažiau sirgtume“, – pridūrė pašnekovė.

Rasa nuolat jaučia palaikymą iš savo šeimos narių – vyro, mamos ir 6 vaikų, iš kurių jauniausiam trys, o vyriausiai – 23 metai.