Meilė gamtai, dar vaikystėje kilęs susižavėjimas supančia augalija ir gyvūnija bei begalinis noras prisidėti prie jos išsaugojimo – tai alytiškės Kristinos Valavičiūtės varomoji jėga. 25 metų Kristina baigė gamtos mokslus ir prisidėjo prie pirmojo pasaulyje retų paukščių giesmininkų – meldinių nendrinukių – populiacijos atkūrimo Žuvinto biosferos rezervate.

Į Lietuvą iš Baltarusijos atvežta 50 paukščių jauniklių

Praėjusią savaitę netoli Alytaus įsikūrusiame Žuvinto biosferos rezervate į laisvę paleista pusšimtis meldinių nendrinukių jauniklių, kurie į Lietuvą iš Baltarusijos atvežti birželio mėnesį. Tai buvo jau antrasis Europoje paplitusių rečiausių giesmininkų, kurių populiacija nuolat mažėja, perkėlimas į Žuvinto rezervatą.  

K. Valavičiūtė (Baltijos aplinkos forumo nuotr. )

„Šis perkėlimas vyko dvejus metus. Jo tikslas buvo sukurti ir atidirbti metodiką, kaip būtų galima šį paukštį išsaugoti. Pirmasis meldinių nendrinukių perkėlimas vyko pernai, atsivežti paukščiukai buvo sėkmingai išauginti ir paleisti į laisvę. Suskaičiuota, kad net vienuolika paukščių, kurie žiemoti išskrenda į Afriką, šiemet sugrįžo. Tai yra labai geras rezultatas“, - džiaugėsi K. Valavičiūtė, Baltijos aplinkos forumo jaunesnioji aplinkosaugos ekspertė.

Meldinė nendrinukė (Baltijos aplinkos forumo nuotr. ) 

Ji kartu su gausia komanda: kolegomis iš Baltijos aplinkos forumo, Baltarusijos ir Vokietijos gamtininkais, savanoriais Žuvinto biosferos rezervate dirbo ilgiau nei mėnesį. Atvežti paukščiukų jaunikliai kasdien buvo kruopščiai prižiūrimi, maitinami, o šiandien jie jau yra visiškai prisitaikę gyventi laisvėje – puikiai skraido ir gali susirasti maisto.

Anot Kristinos, meldinės nendrinukės yra labai svarbios paukščių buveinėms. Jos yra skėtinės rūšies paukščiai. Jeigu jie yra aptinkami tam tikroje buveinėje, vadinasi, daugybė kitų retų rūšių paukščių, augalų, vabzdžių, žinduolių irgi ten bus.

Kristina Valavičiūtė ir pagrindinis meldinių nendrinukių prižiūrėtojas iš Baltarusijos – Vitalijus (Kristinos Girčytės nuotr.)

Rinkosi tarp meno ir gamtos

Biologijos bakalaurą, o vėliau ir magistrą baigusi K. Valavičiūtė prisipažino, kad prieš pasirenkant studijas teko gerokai pasvarstyti, ką pasirinkti. Alytiškę labai traukė ir vaizdo režisūra, vizualieji menai, todėl buvo sunku apsispręsti, kuriuo keliu eiti.

„Manyje visada buvo labi stiprios dvi pusės, bet pagalvojau, kad fotografija, tapyba, vaizdo įrašų kūrimu galiu užsiimti ir laisvalaikiu, o, pavyzdžiui, dirbti laboratorijoje ar atlikti rimtus tyrimus, susijusius su gamta, neturint tam reikalingų žinių ir universiteto diplomo, jau vargiai, ar galėčiau.

Žuvinto biosferos rezervate stebimi paukščių jaunikliai (Baltijos aplinkos forumo nuotr.)

Tad ir pasirinkau biologijos studijas. Jau po kelių mėnesių supratau, kad tikrai esu savo vietoje. Galima tik svarstyti, kas būtų, jeigu būtų. Galbūt aš menų srityje dabar irgi labai gerai jausčiausi, bet džiaugiuosi savo pasirinkimu“, - kalbėjo K. Valavičiūtė.

Meilę gamtai įskiepijo tėvai

Meilę gamtai Kristinai įskiepijo tėvai. Nors jie ir nebuvo gamtininkai, bet labai ją vertino ir mylėjo, tas vertybes perdavė Kristinai su seserimi.

„Tėtis visuomet sugebėdavo sudominti, mums su sese žalčiukus ir driežus nešdavo, pasakodavo, rodydavo. Matydavau tą rūpestį ir meilę gamtai. Ir mamos gimtinėje, kaime, su sese daug laiko praleidome. Tas potraukis gamtai natūraliai susiformavo. Jeigu nebūčiau turėjusi tokių žmonių savo aplinkoje, turbūt visai kitu keliu būčiau pasukusi“, - pasakojo K. Valavičiūtė.

Šiandien ji labai džiaugiasi galėjusi tapti svarbaus projekto – meldinių nendrinukių perkėlimo į Lietuvą – dalimi, įgyta patirtimi ir žiniomis, o labiausiai – pasiektu rezultatu.

Dėžutės, kuriose meldinių nendrinukių jaunikliai atgabenti iš Baltarusijos į Lietuvą (Alytusplius.lt nuotr.)