„Daug keliauju, visas savo santaupas investuoju būtent į keliones, nes tai – didžiausias turtas“, - sakė „Sodros“ Alytaus skyriaus direktorius Valerijus Vencius. Punioje vykusioje Šv. Jokūbo kelio konferencijoje jis prisipažino: savo jubiliejų švęs keliaudamas pėsčiomis 900 kilometrų piligrimų keliu.

V. Vencius pasidžiaugė, kad lietuviai leidžiasi į tokio pobūdžio keliones žymiai drąsiau. Pagal statistiką, 2005 metais tokių buvo – 7, 2015 metais – apie 170 pasirinkusių piligrimo kelionę.

Lietuvoje besidriekianti Šv. Jokūbo kelio atkarpa eina ir per Alytaus rajono teritoriją. Į jo maršrutą patenka ir Punia – šių metų mažoji Lietuvos kultūros sostinė, joje esanti Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, Šv. Jurgio koplytėlė, Punios piliakalnis (išrinktas tarp 30-ies gražiausių Lietuvoje), Nečiuikų šaltinis-kriokliukas.

Alytaus rajono savivaldybė yra viena Švento Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos steigėjų.

Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje vykusioje Šv. Jokūbo kelio konferencijoje, kurią organizavo  Alytaus rajono savivaldybės, pranešimus skaitė Europos Parlamento narės Laimos Andrikienės padėjėja Birutė Nenortaitė, Alytaus turizmo informacijos centro direktorė Lena Valentaitė-Gudzinevičienė ir Kaišiadorių vyskupijos kancleris Gediminas Tamošiūnas. Būsimo piligriminio maršruto viziją ir apie pasiryžimą įveikti net 900 kilometrų pasakojo Alytaus „Sodros“ direktorius Valerijus Vencius.

Šv. Jokūbo kelias – katalikų piligriminis kelias, kuris mini 30 metų sukaktį, kai buvo paskelbtas pirmuoju Europos kultūros keliu.

2012 m. pradžioje Šv. Jokūbo kelio idėja pradėta įgyvendinti ir Lietuvoje. Šiuo metu – vienuolika Šv. Apaštalo Jokūbo titulą turinčių katalikų bažnyčių.

„Tai kultūros, švietimo paveldo ir turistinio bendradarbiavimo projektas, kuriuo siekiama populiarinti atskirą ar kelis maršrutus, kurie būtų grindžiami istoriniu keliu, kultūrine koncepcija, siekiama populiarinti kulinarinį, kultūros paveldą, turizmą, amatus, plėtoti šalių kultūrinį bendradarbiavimą“, - teigė B. Nenortaitė.

Alytaus rajono merui Algirdui Vrubliauskui ji įteikė Šv. Jokūbo kelio skiriamąjį ženklą – kriauklę.

Jis sveikino susirinkusiuosius, piligriminiam Šv. Jokūbo keliui neabejingus žmones. A. Vrubliauskas, 2016 m. gegužės 31 dieną, Kaune įkūrus Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociaciją, išrinktas valdybos pirmininku, pasidžiaugė, kad savivaldybė yra Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos narė.

L. Valentaitė-Gudzinevičienė plačiau supažindino su per Lietuvą besidriekiančiais Šv. Jokūbo piligrimų keliais, jų infrastruktūros plėtra, priminė, koks svarbus regionų bendradarbiavimas. Išskirdama tris pagrindines atkarpas: Šv. Jokūbo žiedą, Vilniaus kelią ir Kauno kelią, ragino keliauti šiais maršrutais, taip grožintis išskirtine Lietuvos gamta, ją atrandant iš naujo. Kvietė susipažinti su vietos kultūra, senaisiais amatais, keramika, tautodaile, paragauti senųjų, tradicinių patiekalų, dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose. Punios miestelis taip pat viename iš maršrutų: lankytina Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, Šv. Jurgio koplytėlė, Punios piliakalnis (išrinktas tarp 30-ies gražiausių Lietuvoje), Nečiuikų šaltinis-kriokliukas.

Kaišiadorių vyskupijos kancleris G. Tamošiūnas supažindino su religiniu šios piligriminės kelionės aspektu, atskleidė kokia yra piligrimystės istorija, taip pat svarba ir reikšmė, kalbėjo, kaip šios kelionės keičia žmogų, jo mąstyseną, elgseną. Priminė, kad religinio motyvo taip pat nereikėtų užmiršti, nes ši kelionė turtina žmogų dvasiškai.

B. Nenortaitė pakvietė visus vyresniųjų klasių moksleivius, studentus, nedirbantį jaunimą, gegužės 1-31 dienomis, jungtis į jaunimo estafetę ir tapti Šv. Jokūbo kelių ambasadoriais.

Konferencijos dalyviams koncertavo Alytaus miesto muzikos mokyklos styginių instrumentų kvartetas.