Alytaus krepšinio akademija sėkmingai įveikė pirmąjį sezoną ir šiandien jau skaičiuoja vienerius savo veiklos metus. Juos lydėjo džiuginantys jaunųjų krepšininkų pasiekimai, trenerių ryžtas ir pastangos, nemenkas rėmėjų ir tėvų indėlis, kad vaikai sėkmingai siektų savo užsibrėžtų tikslų. Visgi, nors praėjusio sezono rezultatai pranoko lūkesčius, krepšinio akademijos vadovas Povilas Tamulynas sako, kad jie galėtų būti dar geresni, jeigu visiems sportuojantiems miesto vaikams valdžios skiriamas finansavimas būtų tolygus.

 

Pirmieji metai: stipri bendruomenė – „stiprūs“ ir pasiekimai

 

Alytaus krepšinio akademijos vadovas P. Tamulynas teigė, kad pirmaisiais veiklos metais pasiekta ir nuveikta išties nemažai. Per tą laiką pavyko suburti per 250 vaikų, sudaryti septynias jų grupes. O vykusius renginius – netgi būtų sunku suskaičiuoti. Tai  – ir 3x3 čempionatai, ir šeimų turnyrai miesto dienų metu, kalėdiniai renginiai, daugybė treniruočių mažiausiems ir vyresniems vaikams įvairiose Alytaus mokyklose. Taip pat krepšinio akademija vykdo ir neformaliojo vaikų švietimo programą (NVŠ).

 

Taipogi buvo suorganizuotas turnyras, kuriame dalyvavo kviestinės, Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje dalyvaujančios komandos. Ypač daug dėmesio sulaukė ir krepšinio akademijos vasaros stovykla.

 

 

Alytaus krepšinio akademiją džiugina ir tai, kad per pastaruosius metus jos rėmėjais panoro tapti ne viena įmonė, svariu indėliu prisidėjusi prie to, kad vaikai turėtų visas reikiamas priemones, krepšinio aprangą ir kitus dalykus, kurie svarbūs šioje sporto šakoje.

 

Šiuo metu krepšinio akademiją remia kredito unija LITAS,  įmonės „Glassbee“, „Cargoera“, „Dvaro mėsa“, „Milčija“, draudimo bendrovė ERGO.

 

Alytaus krepšinio akademijos vadovas P. Tamulynas.

 

Pasak P. Tamulyno, krepšinio akademija stengiasi siekti ne tik aukštų sportinių pasiekimų, bet ir stiprinti akademijos bendruomenę, jos tradicijas. Laikomasi nuostatos, kad stipri bendruomenė, gera vidinė atmosfera turi įtakos ir aukštiems rezultatams. Tad prieš šventes puoselėjama tradicija susirinkti tiek vaikams, tiek tėvams, seneliams, taip pat surengti draugiškus turnyrus.

 

Be to, kartą į du mėnesius vyresnių grupėse organizuojamos treniruotės kartu su tėvais, rengiamos ir parodomosios treniruotės, kad tėvai galėtų pamatyti, ką veikią jų vaikai, kaip jie tobulėja.

 

 

Kiekvienas treneris turi savas tradicijas, kaip suburti vaikus, kad jie pabendrautų neformalioje aplinkoje. Vyksta kino peržiūros, renkamasi žaisti boulingą. Net ir patys treneriai, akademijos vadovas taipogi rengia susitikimus neformalioje aplinkoje, kad aptartų rezultatus, išsakytų lūkesčius, kartu pasidžiaugtų.

 

Kaip sako krepšinio akademijos kolektyvas, akademija – tai ne tik krepšinis, bet ir bendruomenė, sutarimas, ryšys.

 

Pirmasis sezonas: jaunimas pademonstravo puikius rezultatus

 

Alytaus krepšinio akademijoje vaikus treniruoja treneriai Edgaras Jančiukas, Karolis Marcinkevičius, Robertas Paliutis.

 

Iš kairės: treneriai K. Marcinkevičius, E. Jančiukas. 

 

Sezonas prasidėjo nuo draugiško U13 turnyro, kuriame dalyvavo keturios komandos iš Druskinininkų, Kėdainių, Prienų ir Alytaus. Mūsiškiams pavyko iškovoti antrąją vietą. Tai buvo pasiruošimui mokinių krepšinio lygai skirtos rungtynės.

 

Mokinių krepšinio lygoje šį sezoną treneris Edgaras Jančiukas dalyvavo su dviem komandomis. Tai – 2009 metais gimę žaidėjai, varžęsi U13 čempionate,  ir gimusieji 2010 metais – žaidę U12 čempionate.

 

„Jų rezultatus vertinu tikrai teigiamai. Abi komandos pasiekė 50 procentų ribą, rezultatą. Jei pasieki 50 procentų ribą, tai ir vertinimas teigiamas. Su 2010 metais gimusių žaidėjų grupe sezoną jau baigėme – 8 pergalės, 8 pralaimėjimai. Lygoje žaidė visos Lietuvos komandos, ir sprendėsi klausimas dėl kito sezono pajėgumo divizionų principu – pirmasis, antrasis ar trečiasis divizionai.

 

Pirmame divizione yra dvylika stipriausių Lietuvos komandų, antrame – dešimt, o visos likusios regioniniu principu – trečiame divizione. Tarp tų 22 stipriausių papulti nepavyko, bet nepamirškime, kad iš viso Lietuvos mastu buvo  70 komandų. Tad, kaip ir minėjau, mes 50 procentų ribą pasiekėme, esame apie 36-oje vietoje ir keliausime į trečią divizioną“, - apie tai, kaip sekėsi pirmajame sezone, pasakojo treneris E. Jančiukas.

 

Pasak jo, pralaimėta buvo tik prieš stipriausių krepšinio mokyklų pirmąsias komandas. Ir taškų skirtumas tikrai nebuvo triuškinantis.

 

„Galima tik pasidžiaugti rezultatu. Esame iš Alytaus. Surenkame 20 ar 25 vaikų grupę, iš kurių turime suformuoti komandą, o pasižiūrėjus į Vilnių, Kauną – jie surenka 150 vaikų, organizuoja atranką ir atrenka  keturiolika stipriausių žaidėjų. Mums iki sėkmės trūko visai nedaug, tačiau likome grupėje penkti, kas neleido žengti į kitą etapą. Bet, kaip sakiau, sezoną vertinu išties gerai“, - teigė E. Jančiukas.

 

 

Kalbant apie  2009 metais gimusių žaidėjų grupę, tai sezonas jiems taip pat baigėsi prieš keletą dienų. Jie puikiai kovojo, tačiau traumos bei ligos neleido pasiekti maksimalaus bei svajoto rezultato. Būnant pilnos sudėties, komanda konkurencingai kovojo su komandomis, kurios jau papuolė į antrąjį divizioną, nusileista tik kelių taškų persvara. Sezoną treneris vertina tikrai gerai, džiaugiasi, kad iškritus iš rikiuotės eilei žaidėjų, puikiai atsiskleidė likusieji. Kitam sezonui komanda nusiteikusi tik trečiojo diviziono finalo ketvertui.

 

Treneris pasidžiaugė kertiniais komandų žaidėjais, lyderiais, kurie akivaizdžiai turi didelį potencialą.

 

„2010 metų grupėje tai –  Nauris Nepas ir Joris Matusevičius. Jie žaidžia ir 2009 metų grupėje bei sparčiai tobulėja, renka taškus, puikiai ginasi, yra komandos „varikliukai“. Na, o 2009 metų grupėje kažką išskirti labai sudėtinga: vieną dieną gali puikiai sužaisti vienas, kitą – kitas žaidėjas. Tačiau išskirčiau Kajų Matuką, kuris, nebūdamas labai aukštas,  atkovoja kamuolius lyg aukštaūgis, o 180 cm ūgio ir didesni varžovai visiškai negąsdina. Tai, ką jis daro aikštelėje, tikrai įspūdinga“, - pasakojo E. Jančiukas.

 

Iš kairės: Kajus Matukas, Nauris Nepas.

 

Jis pasidžiaugė ir dalyvavimu tarptautiniuose turnyruose Lenkijoje. Rudens pradžioje čia buvo iškovota antroji vieta su 2009 metais gimusia grupe, o prieš savaitę – trečioji taip pat su pastarąją grupe. Gegužę Lenkijoje laukia dar vienas turnyras, į kurį bus vykstama su 2010 metais gimusia grupe.

 

Kaip sakė treneris, jis visada vežasi dvi komandas. Antros komandos rezultatai nėra labai aukšti, bet tikslas – kad komandos žaidėjai tobulėtų, įgautų žaidybinės patirties, leistų laiką aikštelėje, o ne ant suolelio.

 

Taip pat dalyvaujama ir Marijampolės „Mantingos“ lygoje, kurioje tie, kurie nežaidžia mokinių krepšinio lygoje, taip pat turi visas galimybes tobulėti realiose varžybose, o ne tik treniruočių metu.

 

Besižvalgant į ateitį džiaugiamasi, kad prie mokinių krepšinio lygos prisijungs dar viena komanda, t.y., gimusieji 2012 metais. Tai – berniukų grupė, treniruojama Roberto Paliučio, kuri varžysis tarp metais vyresnių berniukų čempionate.

 

Pasigenda vienodų galimybių miesto vaikams

 

Pasak Alytaus krepšinio akademijos vadovo P. Tamulyno, rezultatai džiugina, bet, jo nuomone, jie galėtų būtu dar geresni, jeigu iš savivaldybės biudžeto visiems vaikams būtų paskirstomas proporcingas ir tolygus finansavimas.

 

„Galiu pasakyti didelį ačiū rėmėjams ir tėvams. Pastarieji rūpinasi autobusų nuoma, įvairiomis kitomis varžybų išlaidomis. Rėmėjai padeda apdrausti trenerius, treniruočių, varžybų procesą, bei prisideda prie krepšinio aprangos įsigijimo, kuri vaikams išties labai svarbi. Tačiau, mano įsitikinimu, tai nėra teisinga.

 

Joris Matusevičius.

 

Žinome, kad yra apeliuojama į mūsų pirmų metų sportinius rezultatus, bet juk visi vaikai yra mūsų miesto vaikai, visi vienodai stengiasi, tad reikėtų į tai atsižvelgti ir finansavimą paskirstyti tolygiai. Kad ir Alytaus sporto ir rekreacijos centre – ten viskas finansuojama iš savivaldybės biudžeto, o lyginant tų pačių metų grupes, tai mūsų sportiniai rezultatai yra netgi geresni. Visi vaikai stengiasi vienodai, bet norėtųsi, kad jie turėtų ir tokias pat galimybes kaip kiti alytiškiai. To mes labai tikimės ateityje“, - sakė P. Tamulynas.

 

Pasak jo, nėra nieko geriau, kai ateini į treniruotę ir pamatai pilną salę vaikų. Treneriai daro viską, kad juos sudomintų, įkvėptų. O svarbiausia – kad vaikai nesėdi namuose, kad jie sportuoja, veikia. Ir jie visi yra verti vienodų galimybių.