Alytaus kredito unija veikia 15 metų. Lygiai prieš du metus susijungus su Varėnos kredito unija, prognozuotas nuosmukis, tačiau, kaip skelbia valdytojas Zenonas Anušauskas – kaip tik sustiprintas kapitalas, užtikrintas valdymo efektyvumas. Nors peliningumas nėra pagrindinis kredito unijų veiklos motyvas – šie metai ypatingai džiuginantys ir nuteikiantys optimistiškai.

Apie kredito unijos rezultatus buvo kalbama organizuotoje išvykoje Kauno mariomis ir Nemunu iš Kauno į Birštoną. Kartu apžiūrėta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, kiti pakrančių objektai, įkopta į Birštono apžvalgos bokštą.

Rezultatais su Alytusplius.lt skaitytojais dalijasi Alytaus kredito unijos valdytojas Z. Anušauskas.

Alytaus kredito unijos valdytojas Z. Anušauskas.

Gerbiamas Z. Anušauskai, daugeliui gali kilti klausimas – kas ta kredito unija, kas jos akcininkai, kas už viso to stovi?

Taip, tokių klausimų vis dar kyla. Visi kredito unijų nariai kartu ir yra savininkai, nes unijos kapitalas sudaromas iš pajų. Vienam asmeniui pakanka įsigyti vieną pajų, kad taptų kredito unijos nariu. Juk kredito unija kilo iš žmonių, norėjusių skolintis, tačiau iš bankų negavusių paskolų. Pyktelėję ant bankų – įkūrė kredito uniją. Jeigu viską gyvenime reikia daryti su meile ir iš meilės, tai šiuo atveju, kredito unija atsirado iš pykčio.

Didžiają dalį kredito unijos kapitalo – virš  90 procentų kapatalinių įnašų – sudaro tie, kurie skolinasi. Iš tiesų man dažnai užduoda  klausimą – kas už viso to stovi? Kieno tai privatus verslas? Savininkai – kredito unijos nariai. Nėra vieno ar kelių investuotojų, kurie turėtų lemiamą balso teisę. O mes, adminstracija, esame visų narių pagalbininkai.

Ką lėmė prieš du metus susijungimas su Varėnos kredito unija?

Prieš susijungimą Alytaus kredito unija turėjo 757 narius. Po reorganizacijos unijos bendras narių skaičius padidėjo iki 977 narių. Taigi, mūsų jau tūkstantis. Alytaus ir Varėnos unijų nariai priėmė atsakingą ir drąsų sprendimą. Tai antras toks reorganizavimas Lietuvos kredito unijų istorijoje, po kurio Varėnos kredito unija neišnyko, o Alytaus kredito unija sustiprėjo, jai atsirado didesnės galimybės augti ir plėtotis.

Kaip sekasi kredito unijai?

Sekasi gerai. Jau 15 metų Alytaus kredito unija veikia stabiliai. O šie metai ypatingai geri. Devynių mėnesių pelnas didesnis nei visų pernai metų. Kredito unijai nėra svarbus pelnas, nes jį suneša nariai. Unijai nėra gerai, jeigu veiktų nuostolingai, bet ir didelių pelnų nereikia. Vis tik šių metų pelnas labai džiugina.

Kokia kredito unijų perspektyva?

Viskas atrodytų labai gerai, bet šioks toks nerimas yra iš politikų. Vis dažniau kalbama apie valstybinio banko įkūrimą. Tai patraukli mintis, niekas nepasisako prieš. Lenkai turi savo valstybinį banką. Nuo nulio kuriti naują banką – sudėtinga. Todėl politikai kalba, jog valstybei reiktų investuoti į sukurtus bankus. Vienas iš taikinių – ir kredito unijų sistema. Esame patrauklūs. Tai, kad kredito unijos veikia virš 20 metų – didelė patirtis.

Buvo vadovų pasitarimas ir svarstėme, ar eiti su velniu obuoliauti? Į tai pasižiūrėjome skeptiškai. Kalbėjome, jog tai kone nacionalizacija, nes žmonių iniciatyva viskas sukurta. Bet yra vienas aspektas – galime būti priversti.

Augant paskolų portfeliui, reikalingas kapitalo pakankamumo rodiklis. Ne visos kredito unijos renka pajus. Mes turime 5 proc. Visi mūsų rodikliai išlaikomi labai geri, tačiau negalime pasivyti kapitalo pakankamumo rodiklio. Jeigu taip atsitiktų, kad politikai apsispręstų kurti valstybinį banką, gali atsitikti taip, kad kredito unijos sistemai truks kapitalo ir lyg nenorėsime su velniu obuoliauti, tačiau teks…Neišnešame tokio didelio pelningumo, kad augtų kapitalas lygiagrečiai su paskolų portfeliu.

Bet yra ir gera pusė, jeigu būtume suvalstybinti – valstybė skirtų dideles pinigų sumas skolinimuisi. Mes ir dabar vykdome kai kurias programas. Tarkim, jaunoms šeimoms, verslo įsikūrimo pradžiai.

Bet kokiu atveju, kredito unijų perspektyvos džiugina.