Žiūrint į alytiškį Virginijų Biekšą, sunku patikėti, kad šis vyras dar prieš trejus metus svėrė 180 kilogramų. Alytiškiui pavyko atsikratyti pusės savo svorio, dabar jis atrodo lyg būtų kitas žmogus. O dažniausias klausimas, kurio vyras sulaukia numetęs daugybę nereikalingų kilogramų – kaip tau pavyko?

Ir klausiantys kiek nusivilia sužinoję, kad stebuklingo būdo nėra. Tačiau jo ir nereikia – norint, kad svoris ženkliai sumažėtų, užtenka prisiminti ir savo kasdienybėje pritaikyti keletą paprastų dalykų.

Išbandė daug ką – nepadėjo

„Aš išbandžiau labai daug įvairių būdų, laikiausi visokiausių dietų, klausiau dietologų patarimų ir supratau, kad joks stebuklas neįvyks, neverta savęs apgaudinėti ir įsivaizduoti, jog paspaudus stebuklingą mygtuką, greitai kilogramų neliks. Visi patarimai, griežtos dietos, bandymas užkandžiauti dažnai ir po mažai man kaip tik turėdavo priešingą efektą. Dažniausiai kilogramai sugrįždavo – ir su kaupu. Geriau jausdavausi valgydamas rečiau “, - pasakojo 52 metų V. Biekša.

Bandydamas sau pritaikyti įvairius mitybos planus, ieškoti greitų būdų ir stipriai riboti save, vyras įsitikino, kad nepadės niekas, jeigu teks alinti, kankinti save.

„Per prievartą, tarsi „su antsnukiu“  nieko nebus. Kai žmogui reikia griežtai laikytis kažkokių taisyklių, savaime atsiranda pasipriešinimas. Jis jaučiasi nelaimingas, piktas, įspraustas į rėmus. Nusprendžiau daryti taip, kaip jaučiu aš pats, kaip sako mano paties organizmas. O jis sakė labai paprastai: pagalvok, kaip valgei vaikystėje“, - kalbėjo alytiškis.

Ėmė valgyti mažiau ir kokybiškiau

Vyras prisiminė, kad jo vaikystėje nebuvo tiek daug pagundų, jau pagaminto maisto, kurį gali gauti per kelias minutes, tiesiog nuėjęs į kavinę. Ir tiek daug saldumynų nebuvo, užtat vaikai nusiraškydavo nuo obels obuolį, nusiskindavo braškę ar žemuogę. Valgydavo daugiau naminio maisto. O jei ir nespėdavo užsižaidę pavalgyti, nieko tokio nenutikdavo.

„Tad svarbu yra valgyti mažiau ir kokybiškiau. Aš pats stengiuosi pirkti produktus ir maistą pasigaminti. Vietoj taip vadinamo „kečupo“, pasidarau padažą iš pomidorų tyrės, skiltelės česnako, pipirų, druskos. Neriboju savęs būtinybe valgyti nustatytą skaičių kartų per dieną, tuo pačiu laiku. Tiesiog valgau mažiau, suvartoju mažiau kalorijų ir tikrai nepergyvenu, jei nespėju pavalgyti. Čia kaip su vaistų gėrimu, jei praleidai – kompensuoti nereikia“, - kalbėjo V. Biekša.

Aplinkiniai, sužinoję, kad Virginijus jokių išskirtinių metodų netaiko, o tik mažiau valgo ir vengia pusgaminių, daugiau gaminasi pats, tolimesnį susidomėjimą tarsi praranda. Daugelis mano,  jog vyrui yra uždėtas skrandžio žiedas ar atrastas koks nors kitas greitas metodas. Alytiškis pastebėjo, kad žmonėms įdomiausia greiti, stebuklingi būdai, o tie, kur reikia įdėti kažkiek pastangų, vilioja nelabai.

Svoris krito palaipsniui

Virginijui svorio kritimas nebuvo  staigus. Gyventi kitaip jis ėmė nuo 2016 metų. Tada pradėjo kristi ir svoris.

„Sunku pasakyti, kiek aš tuomet svėriau, nes svarstyklės skaičių jau nerodydavo. Po to pradėjo rodyti 180 kilogramų, tai aš nuo šio skaičiaus ir skaičiuoju, kiek svorio numečiau. Dabar sveriu 92 kilogramus,

numesiu dar 2 ir būsiu perpus toks, koks buvau anksčiau“, - sakė V. Biekša.

Vyriškis teigė, kad atsikratęs nereikalingų kilogramų, pradėjo žymiai geriau, lengviau jaustis. Anksčiau Virginijui ir 50 metrų būdavo sunku nueiti. Alytiškis tvirtino, kad būtent savijauta, gera sveikata ir yra svarbiausi dalykai, dėl kurių buvo verta stengtis.

„Prisipažinsiu, esu tingus ir nedrausmingas. Svorio kritimo neskubinau, nenorėjau sau prievolių, diskomforto. Tiesiog ėmiau į gyvenimą žvelgti kitaip. Supratau, kad reikia džiaugtis ne tuo, kad prikimšai „gūžį“, o priešingai – jog praleidai valgymą, suvalgei mažiau, bet jautiesi žvalus, neapsunkęs“, - kalbėjo alytiškis.

Ne rytoj, o dabar!

Jis tikino, kad jo gyvenime jokio esminio lūžio, kuris nulemtų svorio metimą, nebuvo. Viskas įvyko savaime, o didžiausi pokyčiai pirmiausia turi atsirasti mintyse, galvoje.

„Maisto kiekį galima reguliuoti ir taip gyventi visą gyvenimą. Tai pajėgus padaryti pats žmogus, be jokių dirbtinių priemonių, kurios gali kaip tik pridaryti daugiau bėdos. Žinoma, aš kalbu tik iš savo patirties. Tačiau aišku viena – greitų stebuklų, be pastangų, nebūna“, - teigė V. Biekša.

Vyras juokauja, kad dabar tikrai gali lakstyti ir kopti į Dzūkijos piliakalnius. Geriau jausdamasis, jis džiaugiasi gyvenimu, užsiima mėgstama veikla – fotografavimu, kelionėmis, domisi informacinėmis technologijomis ir savo išvaizdos pokyčių nesureikšmina. Teigia, kad tiek numestų kilogramų tikrai nėra kas nors neįsivaizduojama ar sunkiai pasiekiama. Tiesiog reikia mažiau sau žadėti, kad pradėsiu nuo rytojaus, o imti ir daryti dabar.