Pastaruoju metu turėjau nemažai susitikimų, būta daug diskusijų su gyventojais. Mano atveju, bene 80 % gyventojų kaip problemą iškėlė  dalyvavimą pensijų kaupime. Ir ši problema opi ne tik senjorams, kurie reguliariai gauna nustatyto dydžio senatvės pensiją, bet ir jaunesniems asmenims. 

Daugelis žmonių akcentavo ne tik nuolatinį ir beveik priverstinį jų įtraukimą į II pakopos pensijų kaupimą, bet ir stiprius  apribojimus, prireikus, šiuos savo sukauptus pinigus iš fondų išimti. 

Vienas bene labiausiai man į atmintį įsirėžęs vidutinio amžiaus švietimo darbuotojo pasakojimas – kuomet sveikatos paslaugoms  jam prireikė ženklios sumos piniginių lėšų, tačiau dėl esamų apribojimų jis negalėjo savo paties pinigų išsiimti iš privačiame fonde kaupiamos senatvės pensijos. 

Gaila, bet buvo priimtas sprendimas taip reikalingas sveikatos paslaugas atidėti dėl lėšų stygiaus. O eiti į banką imti paskolos jam per didelė našta. Taip bankai galimai su pensijų kaupimo fondais apiplėšinėja žmones. O kiek tokių žmonių yra panašioje padėtyje, kurie turi sveikatos problemų? Ne šimtai, o tūkstančiai. Matome kaip per dieną yra varstomos gydymo įstaigų durys. 

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimai, kad šioje srityje greitu metu vyks permainos: atsisakiusieji dalyvauti II pakopos pensijų kaupime pakartotinai automatiškai į sistemą būtų įtraukiami tik vieną kartą, sustabdžiusiems dalyvavimą įtraukimas nebūtų kartojamas; naujai įtraukti asmenys per tris mėnesius galėtų apsispręsti, ar dalyvauti pensijų kaupime – atsisakius kaupimo būtų galima susigrąžinti įmokas; sukaupusieji iki 10 807 eurų galėtų patys pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį – periodinę arba vienkartinę, atitinkamai privalomų periodinių išmokų sukaupusiems iki 10 708 eurų nebeliktų.

Džiugu, kad šioje nors ir vadinamoje savanoriškoje, bet iš esmės beveik priverstiniame pensijų kaupimo sistemoje bręsta pokyčiai, tačiau, mano vertinimu, šie pokyčiai turėtų būti dar labiau kardinalesni. 

Automatinio įtraukimo į sistemą apskritai nebeturėtų likti, nei du, nei vieną kartą. Valstybė turi atsigręžti į žmones. Kodėl privatūs pensijų kaupimo fondai be procentinių palūkanų, šiuo metu automatiškai gauna dalį gyventojų atlyginimo, kaip pensijų kaupimą? Kodėl jie be aiškiai išreikštos valios gali apyvartoje naudoti šias gyventojų lėšas? 

Ei, tai yra savanoriškas gyventojų pensijų kaupimas, jis toks ir turi būti, kuomet gyventojas pats savo iniciatyva sudaro pensijų kaupimo sutartį, o ne automatiškai yra įtraukiamas , o vėliau, net ir jo atsisakius, dar kartą ar du į ją automatiškai grąžinamas.

Jeigu šie automatiniai pakartotiniai gyventojų įtraukimai į sistemą yra paliekami, nebegali likti jokių dirbtinių trikdžių iš jos bet kada savo noru išeiti ir savo sukauptą sumą, kad ir kokia ji bebūtų, išsinešti vienkartine išmoka. Šioje vietoje yra didelis disbalansas tarp gyventojų  ir fondų: fondai automatiškai gauna gyventojų pajamas, jomis disponuoja, o gyventojai, net ir nutarę šią sistemą palikti, taip paprastai savo sukauptų lėšų išsinešti negali.

Noriu Vyriausybę paraginti imtis kur kas kardinalesnių pokyčių, kur sąvoka ,,savanoriškas kaupimas“ iš tikrųjų atspindėtų savo esmę ir žmonės būtų laisvi bet kada priimti sprendimą ir be nuostolių išeiti iš privačių fondų kaupimo.

Verta pasidomėti: Vartojimo paskola.