Kodėl Lietuvoje bankrutuoja įmonės? Įmonės išlaikymas tampa  per sunkia finansine našta? O gal tai nesugebėjimas tinkamai valdyti įmonės? Žodis bankrotas vienus stumia į neviltį, o kitus skatina ieškoti išeičių įstatymiškai neteisingu būdu.

Krizės laikotarpiu verslininkai susiduria su daugybe sunkumų: auga mokestinės skolos, vėluojami mokėti atlyginimai darbuotojams, o kur dar įsipareigojimai bankams. Tačiau visuomet atsiranda tokių žmonių, kurie sugalvoja, kaip apeiti įstatymus ir išlipti iš balos sausiems. Tiesa, tą padaryti pavyksta ne visiems.

Yra žinomas ne vienas faktas, kuomet įmonė skelbia savo bankrotą, o „ant viršaus pastatyta“ nauja įmonė tęsia senosios veiklą.  Alytusplius.lt pasidomėjo, kokios aplinkybės lemia tokius veiksmus ir kaip vyksta šis procesas.

Kiekviena nauja įmonė, pradėdama savo veiklą tikisi gerų rezultatų ir, žinoma, pelno. Tačiau pasitaiko tokių atvejų, kai įmonės veikla tampa nuostolinga, nepakelia turimų finansinių įsipareigojimų, jai gręsia pavojus dėl, pavyzdžiui, lizingo sąlygomis pirkto transporto ar patalpų.

Kaip teigė vienos įmonės direktorius (redakcijai pavardė žinoma), susidarius tokioms aplinkybėms yra vykdomas sąmoningas bankrotas su tikslu įkurti naują įmonę ir dirbti toliau. Tačiau, kad tai suveiktų, privalu tai pastebėti laiku ir atlikti tam tikrus pasiruošimo darbus:

1. Įkuriama kita įmonė kito asmens vardu, nesusijusiu su esamu.
2. Naujai įmonei perrašomas, parduodamas, ar už skolas (kurios gali būti dirbtinai padarytos) kaip  užskaita atiduodamas turtas.
3. Piniginės lėšos įvairiais būdais „permetamos“ į naują įmonę.
4. Nemokami Sodros ir VMI mokesčiai.
5. Įsiskolinama darbuotojams už 3/4/5 mėnesius.
6. Susitariama su bet kuriuo skolininku, kad susiderinus datą jis paduotų prašymą teismui iškelti senajai įmonei bankroto bylą.

Tokia schema yra vadinama „fenikso sindromu" - kai įmonės prieš bankroto paskelbimą perkelia veiklą ir turtą į kitas įmones, o bankrutuojančioms paliekamos skolos ir nesumokėti mokesčiai valstybei.

Anot alytiškio advokato Vytauto Kucevičiaus, jis per savo darbo praktiką dar nėra turėjęs tyčinio bankroto bylos. „Apskritai, visos Lietuvos mąstu, yra gal tik keli atvejai, kuomet pavyko įrodyti tyčinio bankroto faktą teisme. Tai yra labai sunku padaryti, nes dažniausiai pritrūksta įrodymų. Gal, kai įsigalios bankroto įstatymo pasikeitimai, bus daugiau tokių įmonių“, - sakė advokatas.

Advokatui antrino ir UAB “Orinata“, dirbančios su bankrotais, darbuotoja Palmira. „ Per dešimt metų neturėjome nė vieno tyčinio bankroto, kurio faktą būtų pavykę įrodyti teisme“, – sakė Palmira.

Verslininkai, ketinantys pasinaudoti „Fenikso“ schema, turėtų sunerimti. Nuo šių metų spalio 1 dienos įsigaliojo nauji  bankroto įstatymo pakeitimai šiam keliui užkirsti. Pakeitimai numato atsiskaitymų eiliškumą. Įmonė, ketinanti skelbti savo bankrotą, pirmiausia turi atsiskaityti su darbuotojais, Sodra ir VMI, nes priešingu atveju šios sumos, teismo keliu, gali būti išieškomos asmeniškai iš direktoriaus, o toks nemokėjimų eiliškumas gali būti laikomas tyčinio bankroto požymiu.

Tikimasi, kad tai padės sureguliuoti įmonių atsiskaitymus esant lėšų trūkumui iki bankroto bei sumažins „fenikso sindromu“ besinaudojančių įmonių skaičių.