Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį lankėsi Alytuje, kur apžiūrėjo vystomą Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono infrastruktūrą – rekonstruotas kareivines ir naująsias pėstininkų kovos mašinų remonto dirbtuves.

„Šiandien turime dar vieną progą pamatyti, kaip augančios investicijos į Lietuvos gynybą tampa realiu, praktiniu Lietuvos kariuomenės stiprinimu, kuris vyksta visapusiškai – krašto apsaugos sistemoje šiuo metu vyksta apie 200 įvairaus masto investicinių projektų. Dideli ir mažesni darbai – nuo karių tarnybos sąlygų gerinimo iki ginkluotės įsigijimų ir infrastruktūros vystymo – visa tai sudaro mūsų atsparumo šarvą, kurį stipriname ir toliau, kad niekam nė nekiltų mintis jo patikrinti“, – sakė Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.

„Per pastaruosius ketverius metus Lietuvos kariuomenė tapo kaip niekada stipri – ženkliai sustiprinti manevro sausumoje ir kovinės galios, netiesioginės ugnies paramos pajėgumai, išvystyti nauji infrastruktūros projektai. Šiais metais skiriami papildomi 136 mln. gynybos biudžetui leis pradėti vidutinio ir artimojo nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimo procesus ir užbaigti pėstininkų kovos mašinų etapą. Esu dėkingas premjerei Ingridai Šimonytei už telkiančią lyderystę dėl mūsų gynybos stiprinimo“, – sakė krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.

Į antradienį pristatytas Birutės bataliono remonto dirbtuves investuota 6 mln. eurų, vienu metu jose bus galima remontuoti 8 transporto priemones, dirbs iki 60 darbuotojų. Dirbtuvės, kuriose įrengtos visos šiuolaikinės inžinerinės sistemos, užima apie 1,5 tūkst. kv. m. ploto, jose bus remontuojamos pėstininkų kovos mašinos, šarvuotieji visureigiai JLTV ir kitos transporto priemonės.

Birutės ulonų bataliono kareivinių rekonstrukcijai skirta 5,5 mln. eurų, jos galės priimti iki 700 karių, infrastruktūrą aptarnaus per 50 darbuotojų. Visas pastato plotas – beveik 2,9 tūkst. kv. m. Didžioji dalis Birutės ulonų bataliono statinių buvo pastatyti dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir jau nebeatitiko šiuolaikinėms kareivinėms keliamų reikalavimų.

Naujos pėstininkų kovos mašinų remonto dirbtuves ir rekonstruotos kareivinės papildo kitus naujausius karinės infrastruktūros projektus visoje Lietuvoje – šiemet įrengtus karinius miestelius Rokantiškėse, Pajūryje ir Šiauliuose, tęsiamą Rūdninkų poligono vystymą. Šį mėnesį Valstybės gynimo taryba pritarė dar dviejų karinių poligonų steigimui Šilalės ir Tauragės rajonuose.

Birželį Seimui pritarus Vyriausybės parengtam Gynybos fondo paketui ir Vyriausybei patvirtinus papildomas lėšas gynybos biudžetui, gynybos finansavimas šiemet pasieks 3 proc. Lietuvos Bendrojo vidaus produkto. Išaugęs ir tvarus gynybos finansavimas leidžia gerinti tarnybos sąlygas Lietuvos kariams, vystyti modernią, Lietuvos ir NATO sąjungininkų poreikius atitinkančią infrastruktūrą ir aprūpinti karius būtina pažangia ginkluote.

2024 m. papildomai skirti 136 mln. eurų leidžia ne mažiau kaip metais paankstinti Lietuvos kariuomenei svarbių ginkluotės projektų įgyvendinimą – vidutinio nuotolio ir mobilias trumpo nuotolio oro gynybos sistemas, skirtas nacionalinės divizijos oro gynybos įgalinimui, bei inžinerinių PKM įsigijimą, leisiančių užbaigti kokybinį NATO įsipareigojimų įgyvendinimą.