Kiekvieną rytą Alytaus miesto mokyklų duris praveria tūkstančiai mokinių, kuriuos ugdo keli šimtai puikių pedagogų. Nedidelė dalis jų dirbti šį mylimą darbą atvyksta iš kitų miestų.  

Kiekvieną rytą iš Prienų rajono į Alytų skuba Rokas Grabauskas. Jis Alytaus profesinio rengimo centre dirba  profesijos ir bendrojo ugdymo mokytoju.

„Nuo vaikystės domėjausi įvairiais mechanizmais, jų veikimo būdais bei technika. Mokydamasis mokykloje nusprendžiau rinktis elektronikos studijas ir kryptingai baigęs mokslus pasirinkau elektroniką. Kadangi elektronika yra mechatronikos sritinė dalis, šiuo metu Profesinio rengimo centre mokau mechatronikos“, – pasakojimą apie profesijos pasirinkimą pradeda Rokas.

Dvidešimt aštuonerių mokytojas Profesinio rengimo centre dirba kiek daugiau nei ketverius metus. Ši profesinė mokykla yra pirmoji jo darbovietė. Rokas Vilniaus Gedimino technikos universitete yra baigęs  Elektronikos inžinerijos, o  Vilniaus universitete – Informatikos mokomojo dalyko studijas.

Anot R. Grabausko, sprendimą tapti mokytoju jis priėmė dar studijuodamas, o šios profesijos pasirinkimą lėmė dėstytojai. „Man patiko, kaip nusiteikę į paskaitas ateidavo dėstytojai – puikūs savo sričių žinovai, profesionaliai ir noriai dalijęsi patirtimi ir įžvalgomis su mumis, studentais“, – teigė mokytojas.

Noras tapti pedagogu Roko gyvenime greitai tapo realus. Taip jau nutiko, kad vos baigęs studijas jis sulaukė pasiūlymo dirbti Alytaus profesinio rengimo centre.

Kelerius metus šiame centre pedagoginį darbą dirbantis Rokas džiaugiasi, kad jo darbas yra įdomus: „Ne tik noriu, bet ir turiu domėtis įvairiomis technikos naujovėmis, mokėti įdomiai ir suprantamai mokiniams perteikti savo specialybės žinias. Kai tik įmanoma, stengiuosi organizuoti įdomias projektines veiklas, kurios padeda bendrauti, gilintis ir tarpusavyje dalytis žiniomis bei praktiškai jas pritaikyti. Tokios veiklos ne tik skatina domėjimąsi technologiniais dalykais, bet ir leidžia mums geriau pažinti vieniems kitus.“ 

Jauną mokytoją džiugina ir draugiški kolegos bei administracijos vadovai. Pasak jo, į Profesinio rengimo centro kolektyvą jis buvo priimtas šiltai. „Esu dėkingas  mokyklos vadovui V. Zubrui už palaikymą ir padrąsinimą, pasirinkus pedagogo profesiją. Džiaugiuosi, kad visada galiu kreiptis į administraciją ir kolegas rūpimu klausimu, ir žinau, kad visuomet gausiu atsakymą ar sulauksiu pagalbos. Man, kaip jaunam mokytojui, tai yra labai svarbu“, – džiaugiasi Rokas.

Pokalbiui pakrypus apie mokytojui būtinas asmenines būdo savybes Rokas neslepia, jog pedagogo profesiją pasirinkęs žmogus turi būti ne tik geras savo srities žinovas, bet kartu paprastas, draugiškas ir nuoširdus. „Vienaip ar kitaip mes bendraujame su mokiniais ir kaip mes su jais elgsimės, taip jie elgsis su mumis“, – priduria jis. 

Paklausus jo, jei tektų rinktis kitą su pedagogika nieko bendro neturinčią profesiją, Rokas rinktųsi inžineriją ir mokslinę veiklą – ji šį jauną mokytoją visada domino ir tebedomina.

Prienų rajone gyvenantis ir kasdien į darbą Alytuje atvykstantis mokytojas neatmeta galimybės persikelti gyventi į Dzūkijos sostinę.

„Alytus man patinka, nes jis yra neperpildytas miestas ir turi nuostabią gamtą. Kažkada bevažiuodamas į Alytų pagalvojau, kad šiame mieste galėtų būti vienas kitas dangoraižis“, – šypsosi Rokas.

Šv. Benedikto gimnazijos chemijos mokytojas V. Morozas: „Nebijokite paklausti, bijokite nežinoti“ 

Į Alytų, tiesa, tik kartą per savaitę, mokyti chemijos iš Kauno atvyksta Vygandas Morozas.

Vyresnysis chemijos mokytojas šio dalyko moko Alytaus šv. Benedikto gimnazijos Tarptautinio bakalaureato programos mokinius.  

„Nuo pat vaikystės norėjau būti mokytoju. Kaip dabar pamenu, penktoje klasėje mūsų klasės auklėtoja buvo paskirta biologijos mokytoja. Auklėtojos įvaizdis ir griežtumas man paliko įspūdį. Tuomet aš supratau, kad noriu būti mokytoju ir būtent biologijos, nors dar tiksliai nežinojau, kas yra ta biologija, nes penktokams biologijos pamokų dar nebūdavo“, – prisimena Vygandas.

Klasės auklėtoja nebuvo tuo vieninteliu sektinu pavyzdžiu, paskatinusiu Vygandą rinktis pedagogo profesiją. Po kurio laiko Vygandas pakeitė mokyklą. Joje biologijos mokė mokytojas, kuris, anot Vygando, jam tapo dar vienu autoritetu. „Jis buvo griežtas, tačiau tikrai nebuvo iš tų, kurie pamokos metu trenkdavo kumščiu į stalą. Tai buvo sau ir mokiniams reiklus, sąžiningas žmogus“, – gražių žodžių buvusiam mokytojui negaili Vygandas.

Mokykloje gamtos mokslai Vygandui sekėsi puikiai. Besimokydamas dvyliktoje klasėje jis nusprendė, kad baigęs mokyklą stos į mediciną. Išlaikęs brandos egzaminus į ją ir bandė įstoti, bet pritrūko pusės balo, tad teko rinktis kitą studijų kryptį. Tuomet jo pasirinkimu tapo biologija, kurią jis studijavo Vytauto Didžiojo universitete. Vėliau V. Morozas baigė taikomosios biochemijos magistrantūros ir šios srities doktorantūros studijas. Kaip teigė Vygandas, chemijos magistro studijas jis pasirinko norėdamas mokykloje mokinius mokyti ne tik biologijos, bet ir chemijos.

Pedagoginį darbą Vygandas dirba dešimtus metus. Jo pedagoginė patirtis neapsiribojo vien darbu mokykloje, Vygandui kelerius metus teko dirbti Vytauto Didžiojo universitete.

„Mano pedagoginio darbo pradžia buvo Kaišiadorių rajone, Antano Baranausko gimnazijoje. Ten kelerius metus, dar studijuodamas biologiją, dirbau mokytoju. Vėliau, studijuodamas magistrą, padariau kelerių metų pertrauką. Pabaigęs magistrantūrą, įstojau į doktorantūrą. Doktorantams priklauso kelias valandas vesti laboratorinius darbus, tai aš kelerius metus vedžiau juos studentams universitete“, – studijų laikus prisimena Vygandas.

Po doktorantūros studijų Vygandas buvo pakviestas dirbti į vieną iš Jonavos mokyklų chemijos mokytoju.  Ten jis dirba ir dabar, o vieną kartą per savaitę chemijos moko Alytaus šv. Benedikto gimnazijos mokinius.

„Prieš kelerius metus man teko dalyvauti seminarų cikle ir vieną iš jų vedė tuometinė Alytaus šv. Benedikto gimnazijos direktorė Loreta Šernienė. Viena iš šių seminarų ciklo dalių buvo išvažiuojamoji, tad tuomet aš su kolegomis ir atvykau į Šv. Benedikto gimnaziją pasisemti gerosios patirties iš čia dirbančių mokytojų. Tos viešnagės metu direktorė užsiminė, kad gimnazijai, Tarptautinio bakalaureato klasei, reikalingas chemijos mokytojas“, – paklaustas, kaip susiklostė taip, jog Kaune gyvenantį ir Jonavoje dirbantį mokytoją likimas atvedė į Alytų, teigė Vygandas.

Tuometinės gimnazijos direktorės L. Šernienės pasiūlymas – dirbti chemijos mokytoju ir anglų kalba dėstyti šį dalyką Tarptautinio bakalaureato mokiniams – Vygandui patiko, tad jis, ilgai nesvarstęs, jį priėmė ir sėkmingai gimnazijoje dirba jau trečius metus.

„Iš pradžių buvo sunku, todėl kad man neteko dirbti Tarptautinio bakalaureato klasėje. Nors ir buvau baigęs mokymus, bet vis tiek reikėjo rasti savo nišą, suvokti, nuo ko pradėti, kaip tęsti, suprasti, kas tinka, o kas ne. Tas ieškojimo kelias tęsiasi dar iki šiol. Juk vieniems mokiniams labiau patinka klausyti ir analizuoti, kitiems – dirbti savarankiškai“, – apie nelengvą pradžią šv. Benedikto gimnazijoje pasakoja mokytojas.

Paklaustas, ar nėra sudėtinga tokį nelengvą dalyką kaip chemiją dėstyti anglų kalba, mokytojas teigė, kad yra sukurtas labai geras interneto portalas, kuriame patalpintas visas ugdymo turinys – pamokų pristatymai, įvairaus lygmens užduotys, tereikia pateiktą informaciją pritaikyti sau ir duoti vaikams, tad didelių sunkumų nekyla.  

„Dabar aš bandau dirbti tokiu metodu – pateikiu griaučius, o raumenukus mokiniams reikia užsiauginti patiems. Juk dažnai mes, mokytojai, pagailime vaikų ir padarome jiems „meškos paslaugą“ – daug  duodame patys, tokiu būdu vaikai neįgyja įgūdžių rasti informaciją, ją apdoroti ir per egzaminus suklumpa. Tad  stengdamasis to išvengti, šiais metais mokau juos savarankiškumo, kad patys ieškotų, patys surastų, patys taisytųsi, o mokytojas jiems būtų tik konsultantas“, – apie mokymo metodus pasakoja mokytojas. 

Chemijos mokytojas džiaugiasi, kad jam puikiai sekasi sutarti su mokiniais: „Vaikai  mėgsta, kai su jais kalbi jų kalba, nusileidi iki jų lygio ir kai su jais esi „ant vienos bangos“, tuomet ir problemų nekyla – galima ir papokštauti tam tikromis temomis ir kartu rimtai padirbėti.“ 

Pasak mokytojo, jam svarbu, kad mokiniai pamokos metu jaustųsi saugūs ir nebijotų klausti: „Aš visuomet jiems sakau – nebijokite paklausti, bijokite nežinoti.“ 

Pasak Vygando, mokytojas yra ne specialybė, o gyvenimo būdas: „Mūsų darbas nesibaigia vos uždarius kabineto duris, jis tęsiasi ir namuose. Mokytojo specialybė ypatinga yra dar ir tuo, kad jam per dieną tenka suvadinti ar išgyventi daugybę vaidmenų: nuo aktoriaus iki brolio, sesers, mamos, teisėjo, gydytojo ar nuodėmių išklausytojo“, – mintimis apie mėgiamą darbą dalijasi Vygandas.

Svarbiausios savybės, kuriomis turi pasižymėti mokytojas, anot jo, yra reiklumas ne tik kitam, bet ir sau, atsakomybė, atsidavimas, atvirumas ir sąžiningumas.

Vygandui patinka mokytojo darbas dar ir todėl, kad jame nėra rutinos. „Negalėčiau dirbti rutininio nuo 8 iki 17 val. trunkančio darbo.  Besikartojanti veikla man neįdomi“, – prisipažįsta Vygandas. 

Kartą per savaitę į Alytų dirbti atvykstančiam Vygandui šis miestas anksčiau nebuvo pažįstamas: „Pamenu, kai pirmą kartą čia atvažiavau, žavėjausi šio miesto žaluma“, – prisimena mokytojas.

Nors Vygandui Alytaus miestas ir patinka, sieti savo ateities su juo mokytojas neketina: „Man jau ne dvidešimt metų, kad galėčiau taip lengvai keisti gyvenamąją vietą. Esu gimęs ir užaugęs Kaune ir, tiesą sakant, nežinau, kas turėtų įvykti, kad norėčiau palikti šį miestą.“

Jau netrukus šie du jauni mokytojai, tikėtina, sulauks mokinių sveikinimų artėjančios Tarptautinės mokytojų dienos proga. Tad ko sau ir kolegoms profesinės šventės proga norėtų palinkėti šie du jauni mokytojai? 

„Linkiu stiprybės, nepasiduoti kilus sunkumams, neužsidaryti savyje, bendrauti su kitais. Situacija nėra jau tokia bloga, tiesiog kartais mes, mokytojai, paskęstame aplinkybėse. Kaip siūlo kamuoliai užsivyniojame, užsisukame ir tame gyvename“, – teigė Alytaus šv. Benedikto gimnazijos mokytojas V. Morozas. 

„Mokytojų darbas yra labai svarbus, atsakingas ir kūrybingas, reikalaujantis daug lankstumo  ir prisitaikymo prie įvairiausių situacijų, tad norėčiau palinkėti mažiau įtampos ir streso, daugiau pozityvumo, sveikatos ir kūrybinių idėjų “, – pridūrė Alytaus profesinio rengimo centro profesijos ir bendrojo ugdymo mokytojas R. Grabauskas.