Prie kiekvieno Kūčių stalo laužiamus kalėdaičius anksčiau kepdavo kiekvienos parapijos bažnyčios nariai, tačiau dabar tai daro tik nedaugelis.

„Tai yra labai sunkus ir didelis darbas. Reikia juos iškepti tinkamai, paskui dar ranka apkarpyti. Paruošti kelis tūkstančius šventinių duonelių reikia labai daug laiko“, – sakė Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas Darius Vasiliauskas.

Anot jo, Šv. Kazimiero bažnyčia kalėdaičius siunčiasi iš Lenkijos. Tokia praktika gyvuoja jau keletą metų, dėl to, kad įsigyti kalėdaičius iš kaimyninės šalies yra daug paprasčiau negu kepti juos patiems. Kepimui yra reikalingos specialios keptuvės bei lakštų pjaustymo aparatas.

Klebonas D. Vasiliauskas pasakojo, kad šiandien Lietuvoje jau yra likę tik keletas kalėdaičius kepančių vietų.

Viena iš jų yra Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio parapijos klebonija, kurioje jau keleri metai  yra kepama šv. Kūčių duonelė. Iš šioje klebonijoje įrengtos mažos kepyklėlės kalėdaičius parsiveža ir Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios dekanas Arūnas Užupis.

Kalėdaičiams iškepti reikia tik vandens ir miltų, tačiau tai nėra toks paprastas procesas, kaip gali pasirodyti iš šalies.

„Šv. Kūčių duonelė iškepusi būna labai plona. Jeigu tik šiek tiek perkepė, kraštai paruduoja, ji gali lūžti. Todėl reikia turėti įgūdžių ir kantrybės. Taip pat reikalinga ir speciali kepimo keptuvė“, – sakė Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas.

Pasak klebono, sunku suskaičiuoti, kiek kalėdaičių reikia kiekvienais metais: vienais metais jų reikia daugiau, kitais šiek tiek mažiau.

„Labai svarbu, kad jų netruktų“, – juokaudamas sakė Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas. O kad kalėdaitis įgautų ypatingą prasmę, jis turi būti pašventintas.