„Šveicarija tolsta...“,  – ištarė vienas alytiškis susitikime su Laisvosios rinkos instituto ekonomiste Kaetana Leontjeva, kuri vedė diskusiją „Kaip alytiškiams gyventi taip gerai kaip šveicarams?“

Šioje diskusijoje Šveicarija pasirinkta tik kaip simbolis. O diskutuota apie tai, kodėl Lietuvoje yra apie 200 000 tūkstančių nedirbančių žmonių ir ką reikia daryti, kad tas skaičius sumažėtų.

Kaip pastebi ekspertai, Alytuje yra ypatingai didelis bedarbių skaičius palyginti su kitais Lietuvos miestais. „Kodėl taip yra?“, – klausė viena iš diskusijos dalyvių.

„Pagrindinė priežastis yra ta, kad nėra investicijų į Alytaus mietą, nėra verslo. Todėl nėra sukuriama naujų darbo vietų, auga bedarbių skaičius, daugėja žmonių, prašančių kompensacijų. Šiandien susitikę su Alytaus miesto savivaldybės darbuotojais mes davėme patarimus, kaip reikėtų elgtis, ko reikėtų imtis, kad ta situacija Alytuje iš esmės pasikeistų“, – sakė Laisvosios rinkos instituto ekonomistas Laurynas.

Palyginkime: Šveicarijoje pridėtinės vertės mokestis yra 8 procentai, Lietuvoje – 21 procentas. Sodros mokestis Šveicarijoje yra 12,5 procentų, pas mus – 34 procentai. Skirtumas yra labai ženklus, todėl kalbant apie Šveicariją, joje  sudaroma daug daugiau prielaidų turėti mažesnes vartojimo kainas. Tad ką gi daryti, kad mes išmoktume taip gyventi?

Lietuvoje viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad dirbti tiesiog neapsimoka. Kaip teigė Laisvosios rinkos instituto ekonomistė Kaetana, skirtumas tarp pajamų iš socialinės paramos ir darbo santykių yra per mažas. Todėl reiktų arba mažinti socialinės paramos „visą puokštę“, arba didinti darbo užmokestį.

 Lietuvoje socialinės paramos sektoriaus darbuotojai pastebi, kad jau yra susidariusios trečios kartos šeimos, kurios gyvena tik iš pašalpos ir niekada nedirbo.

Anot Kaetanos Leontjevos, mes privalome palaipsniui pereiti prie to skirtumo mažinimo.

Pamažu tai jau yra įgyvendinama Lietuvoje. Nuo kitų metų planuojama perduoti daugiau galių savivaldybėms. „Socialinio skyriaus darbuotojai sako, kad mes matome tuos piktnaudžiavimo atvejus socialinių išmokų sektoriuje, bet mes negalime nieko padaryti, kad tai sustabdytume. Štai yra įstatymas, yra kriterijai, tave skųs, paduos į teismą. Todėl naujasis įstatymas turėtų padėti socialinio skyriaus darbuotojams teikti paramą tiems, kam jos reikia labiausiai“, – teigė Laisvosios rinkos instituto ekonomistė.

Kita problema yra ta, kad gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja, o viešasis sektorius ne tik kad nesitraukia, bet dar ir plečiasi. Be to, yra labai daug biurokratinių procesų, stabdančių laisvesnę tiek įmonių, tiek fizinių asmenų veiklą.