Lapkričio 3-osios ankstų rytą buvo rūkas ir migla krito.  Už Nemuno tilto, važiuojant į kalną link Kaniūkų turgaus, įdiegė kaklą žiūrint į dešinę, kur vos ne kas šimtas metrų pastatyta 17 dailių suoliukų ir nesimatė  nė vieno sėdinčiojo (juk ir į turgų pėdinant galima pavargti).

„Nei ryti, nei vakari, nei dzienų tį niekas nesėdzi – matai, kap pinigus prausia!“ – Kaniūkų turguje purkštavo dzūkai, nesupratę dviračių ir pėsčiųjų tako idėjos, tako, kuris galiausiai sujungs Varėną ir Alytų.

„Čia kaip diktantas mokykloje: kur mokytojas atsidūsta, ten kablelį dedi, kur tako tiesėjai parūkyti sustojo, ten suolelį surentė“, – bandau nuleisti juokais.

„Prie plento an suolukų bedūsuodami ir uždusc galim – mašinos kap pasiutį lakia in Lenkijų pigiau apsipirkc!“ – nenusileidžia pašnekovai.

Lenkiškų pigesnių ūkiškų prekių yra ir Kaniūkų turguje. Gerai, kad iš ten dar nereikia grūdų vežti. Savų turime – graži eilė grūdininkų išsirikiavo.

Spalio paskutiniame turguje Kaniūkuose grūdų kainoms pašokus iki 12 eurų, šį šeštadienį jų kainos krito iki 10 erų. Vienas kitas maišas gražių žieminių kviečių buvo parduotas už 11, vasarinių, jie smulkesni, – už 9 eurus.

Gražių kviečių ir miežių, paleido po 10 eurų, atvežė ūkininkas Petras Silvanavičius iš Klydžionių. Turėjo Petras maišais (po 20 ir 40 kilogramų) ir bulvių (1 kg - 25 ct).

Visų grūdų neišpirko, nors nebuvo atvežta avižų, rugių ir kvietrugių, traiškytų kukurūzų.

„Kai nelaikai kiaulių, kiek tos vištos gali sulesti“, – guodėsi grūdininkai visiems pakenkusiu Afrikiniu kiaulių maru.

„Jei laikai kiaulį, užrašyk, kad avis, – mokė gudrauti dzūkelis. Kartu įspėjo dėl rizikos. –  Jei pacikris veterinorai – kailį numaus!“

Šimtametė tokio šilto lapkričio neprisimena

Šeštadienį pasitryniau akis: per Alytaus turgavietes lapkritis lyg su grėbliu kas būtų perėjęs – neliko chrizantemų. Žvakių liepsnelėmis nupleveno metinės šventės, išnaudoję mėnesinius benzino limitus – kitas po ketverias, šešerias kapines aplankė. Sunku net įsivaizduoti, kiek meilės talpina mūsų širdys.

Ta meilė per kraštus veržėsi ir todėl, kad buvo labai palankus oras, negirdėta, nematyta šiluma.

Ateinantį šeštadienį mano mylima uošvė Uršulė Veteikienė švęs 101-ąjį gimtadienį. Skaičiuodama metus tokio šilto lapkričio, kad būtų 15 - 17 laipsnių, neprisiminė.

„Gal neturi tie grybai galvos, kad taip dygsta!“ – stebisi ir alytiškė grybautoja Zita Dabkevičienė, nes šiais metais dzūkai taip įpykę, kad išraus kiekvieną pasirodžiusįjį.

Jotvingių turguje lapkričio grybais susidomėjo alytiškė ponia Danutė.

Zita grybus rovė Merkinės miškuose ir Jotvingių turguje išrikiavo indelius raudonų ūmėdžių – 1, voveraičių – 3, žaliuokių, šilbaravykių ir kazlėkų – po 2 eurus. Grybautoja rado ir keletą lepšių – vyrui pačirškino su svogūnais.

Lapkričio grybai persimetė ir į Jazminų turgų, ten žaliuokės dar didesnės, dar storesnės, su plevenančiomis kepuraičių papilvėmis, kur tokių tik ir randa!

Grybams geras mėnulis, kad nekirmija, geras ir kopūstams, juos iš turgais maišais neša, žmonės statines jų apraugia, nors valgytojų šeimose ne tiek, vaikai užsieniuose, – kaimynams bus.

Jau 18 metų kopūstus augina Ūdrijos ūkininkė Halena Švedienė, Jazminų turguje pasirodžiusi su lengvosios priekaba, kaupina baltagūžių.

Alytaus turguje Jazminų gatvėje Ūdrijos ūkininkei Halenai Švedienei, auginančiai 50 arų kopūstų, talkina dukra Jovita.

„Mažiausiai 10 tūkstančių daigų buvau sukišusi, 50 arų apsodinau, – pasakojo Halena. – Turiu savo pirkėjus. Vieni maišais perka ir raugia, kiti prašo balandėliams, žalių garbanotų – salotoms, kiti mažyčių galvų, kad nereikėtų perpus pjauti, iškart visą supjausto ir į puodą. Šįmet kopūstai, auginti per sausras, grožio neturi, bet skanūs.“

„Geras mėnulis kopūstams raugti – skuba visi kaip į gaisrą“, – žino, ką tai reiškia, Halenos dukra Jovita Švedaitė, per kopūstmetį talkinanti mamai.

Ar žiemai iškrėsti kaminai?

Jovita dirba Bendrosios pagalbos centre 212, Alytaus skyriuje, priima pagalbos skambučius ir siunčia į gaisrus ugniagesius gelbėtojus Panevėžio, Rokiškio, Kupiškio Pasvalio ir Birštono miestuose bei rajonuose.

„Prieš žiemą labiausiai dega kaminai“, – pastebi mergina, rinkdama pirkėjams gražiausias kopūstų galvas.

Kopūstai kopūstais, paskambinau visiems giminėms, susimildami, žiemai iškrėskime kaminus!

Gražių daržovių priaugino Likiškėlių kaimo ūkininkai Nastutė ir Rimantas Kiūdeliai. Jų dukra Ieva Jazminų turguje taip pat turi savo gerbėjus ir pirkėjus. Po visų helovinų, žmonėms norisi pasilepinti moliūgais. Jų kilogramas – 50 centų.

Gražiausi moliūgai, užauginti Likiškėlių kaime. Pirkėjams juos siūlo Ieva.

Per pastaruosius metus, nusilpus Alytaus kepyklai, alytiškiai valgo Lazdijų, Marijampolės, Garliavos ir kitų miestų kepėjų duoną. Per pusmetį Jazminų turguje įsitvirtino ir Prienų krašto Purvininkų kaimo ūkininkų Reginos ir Jono Račickų kepyklos ekologiška duona ir pyragai.

Per pusmetį Jazminuose prisijaukino  pirkėjus Samanta Žaliaduonytė, parduodanti prieniškių iškeptą ekologišką ruginę duoną ir pyragus.

„Tik atvežu ir išdalinu, – šypsosi UAB „Du Medu“ pardavėja Samanta Žaliaduonytė. – Alytiškiai mėgsta „Rugelį“ be cukraus, raugiamą „Medaus“ pyragą, ekologišką plikytą ruginę duoną“.

Kilogramas ekologiškos naminės duonos – 3, pyrago – 4 eurai. Perkame ir „ačiū“ sakome, nors taip neseniai dar pilna burna valgėme Alytuje keptą gardžiausią duoną, savo mėsytę. Sakoma, būdavo ir paūdavo, dabar nė nepasupa!