Putinų gimnazijos mokinių taryba vėl vyko į  gyvūnų prieglaudą „Nuaras“. Savo įspūdžiais iš kelionės pasidalino Putinų gimnazistė Gintarė Kazlauskaitė.

„Kai spalio vidurį pasiūliau savo komandai aplankyti gyvūnėlius, iškart jų akyse pamačiau ugnelę. Ir norinčių vykti buvo ne vienas, beveik visi mokinių tarybos nariai prisijungė ir sutiko padėti gyvūnams.

Aš žinojau, ką pamatysime, ir atrodė, kad buvau tam pasiruošusi, tačiau viskam  pasiruošti neįmanoma. Užėjusius į patalpas, mus pasitiko daugybė balsų mažų ir didelių šunų,. Vieni jų su viltimi šokinėjo ir džiaugėsi mus pamatę, kiti su baimės pilnomis akim stebėjo susigūžę kamputyje, lyg laukdami sugrįžtančio savo šeimininko.

Nieko nedelsę mes griebėme pavadėlius ir išsivedėme šunelius pasivaikščioti į lauką. Jie, pajutę saulės šilumą, lyg drugeliai ištrūkę iš kambario, lėkė kuo greičiau ir kuo toliau į pievas. Visi žaidėme, lakstėme, šokinėjome, na, o šuneliai padėkodami mums aplaižė veidus. Grįžti į narvus jie nenorėjo, guldamiesi ant žemės, pykdami ant prižiūrėtojo, bet kokiais būdais stengėsi dar bent kelias minutes pabūti lauke. 

Tačiau meilės ten išsiilgę  ne tik šunys, bet ir kačiukai, o jų ten  nemažai. Mažame kambarėlyje jie  mus pasitiko džiaugsmingai ir meiliai. Glaustydamiesi prie kojų, žaisdami su mūsų batų raišteliais, jie prašėsi gauti bent truputį meilės. Bet labiausiai mus sugraudino ryškiaplaukio katino istorija, kuris mums atėjus net nesukrutėjo. Prižiūrėtojas mums pasakė, kad prieš valandą jis buvo išmestas iš automobilio šalia prieglaudos, o dabar guli prie lango ir gailiai žiūri.

Gyvūnai – tai nėra daiktas, kuriuo pasinaudoję ar atsibodus galime imti ir išmesti lyg šiukšlę. Jie, kaip ir mes, gali mylėti, verkti, liūdėti, džiaugtis, jausti pyktį ar laimę. Kiekvieną dieną laukia to, kuris priimtų, kad ir į mažus namus, suteiktų šiek tiek šilumos ir meilės. O tuo asmeniu galime būti kiekvienas iš mūsų, pagalvokime, ar tikrai mūsų namuose neatsiras vietos keturkojui? 

Na, o mes, kartu su mokinių taryba, stengsimės ir toliau rūpintis, aukoti maistą, savanoriauti, tvarkyti narvus, vedžioti ir, žinoma, padėsime surasti naujus namus gyvūnėliams“.