Šimtalapis – pyragas, kurį mėgsta daugelis, tačiau išsikepti jį pavyksta ne kiekvienam. Alytiškei Editai Zavickienei pavyko: jos keptais šimtalapiais mėgaujasi ir savi, ir svetimi.

 
Kas bent kartą ragavo alytiškės keptų šimtalapių, nedvejodamas juos renkasi ir kitą kartą norėdami svečius pavaišinti ar save palepinti skaniu saldumynu. Moteris neslepia, kad ir jai ne iš karto viskas ėjosi kaip sviestu patepta.

 
„Kol atitaikiau receptūrą, nemažai „bandomųjų“ pyragų teko patiems suvalgyti“, - su šypsena prisimena kepėja. Anot Editos, taip nutinka daugeliui pradedančiųjų šimtalapių kepėjų, nes esą patyrusios kepėjos nors ir pasako receptūrą, netgi parodo, kaip tešlą minkyti, lakštus tampyti ir pyragą formuoti, nutyli kažkokį esminį dalyką, be kurio šimtalapis nėra šimtalapis. „Jeigu pavyksta jį atrasti – kepinio sėkmė garantuota, jei ne – teks skanauti, kitų kepėjų keptus šimtalapius“, - atviravo moteris.

 
Pasirinko šimtalapius

 
Alytaus profesiniame rengimo centre įgijusi konditerės-kulinarės specialybę, Edita dešimt metų dirbo įvairiose Alytaus miesto kavinėse, kol vieną dieną nusprendė, kad reikia imtis savo verslo. „Šimtalapius pasirinkau todėl, kad juos mėgsta daugelis, o nusipirkti kada panorėjus ne visada buvo galima“, - vieną priežasčių, kodėl pradėjo kepti būtent šimtalapius, Edita.

 
Rinkdamasi verslą, moteris su vyru Ramūnu svarstė ir kitus variantus, tačiau ir vyrui, ir jai patraukliausias bei perspektyviausias pasirodė šimtalapių kepimas. „Buvau mačiusi, kaip viena moteris kepa, atrodė, kad ir man turėtų pavykti“, - pasakojo moteris. Ir Edita neapsiriko. Nors pirmieji bandymai ir ne itin vykę buvo, ji nenuleido rankų.

 
Dažnai viešėdama pas tėvus Luksnėnuose Edita žinojo, kad šalia parduotuvės yra neveikianti valgykla. Veikli moteris susitiko su patalpų savininku ir išsinuomojo buvusią valgyklą šimtalapiams kepti. „Darbas šioje valgykloje - išsipildžiusi vaikystės svajonė. Aš dažnai maža būdama užsukdavau čia ir įsivaizduodavau save joje dirbančią“,  – džiaugėsi Alytuje su šeima gyvenanti moteris.

 
Jos darbovietė Luksnėnuose Editai susijusi ne vien su maloniais vaikystės prisiminimais - ji ir patogioje vietoje, netoli (vos už 8 kilometrų) nuo Alytaus, prie pagrindinio kelio.

 
Kadangi vienai buvo sunku visur suspėti – pagalbon atėjo vyras, iškeitęs tolimųjų reisų vairuotojo darbą į vadybininko ir produkcijos išvežiotojo žmonos įmonėje. Be Zavickų šeimos, kepykloje dirba viena darbuotoja, padedanti Editai kepti šimtalapius.

 
Bandelės populiaresnės

 
Be šimtalapių Edita dar kepa bandeles iš šimtalapių tešlos ir gamina „Tinginį“. Tešla bandelėms ir šimtalapiams minkoma tik rankomis, naudojami natūralūs lietuviški produktai. Kepėjos nuomone, kad kepiniai būtų skanūs, privalai mylėti savo darbą. „Reikalingas kruopštumas, čia negalima produktų dėti iš akies“, - pabrėžė alytiškė.

 
Anot Editos, nors pirkėjai ir giria šimtalapius, populiariausios yra bandelės, nes jos kainuoja beveik dvigubai pigiau ir yra tokios pat skanios kaip šimtalapiai. 
Editos kepinių galima nusipirkti visoje Alytaus apskrityje vykstančiose mugėse, keliose vietose Alytuje, jais prekiaujama Vilniuje, Kaune ir Marijampolėje ir, žinoma, pačiuose Luksnėnuose – kepyklėlėje, kur visada kvepia šviežiu gardėsiu.