Kaip dabar juokauju, jeigu būčiau nuėjęs pas būrėją ir ši nuspėjusi, kas manęs laukia įsigijus Daugų ežero pakrantę Salos kaime - būčiau bėgęs toli, toli, o pasiūliusiam sandorį - dar ir susimokėčiau, kad tik paliktų ramybėje. Patyriau patyčias, spaudimą, šantažą, buvo visaip menkinama mano reputacija, vadinamas grobuonimi. Ir galiausiai paaiškėjo - jog buvau šmeižiamas“, - kalbėjo alytiškis verslininkas Kastytis Andriuškevičius.

Šią savaitę  Kauno apygardos prokuratūra atsiuntė savo atsakymą Alytaus rajono merei Rasai Vitkauskienei, mat ši dar rugsėjo mėnesį,  reaguodama į Daugų bendruomenės išsakytus nuogąstavimus dėl Salos senovės gyvenvietėje vykdomos ūkinės veiklos bei planuojamų statybų,  kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo.

Detalesnės informacijos ir aiškumo, ar vykdomi darbai neprieštarauja teisės aktams, merės iniciatyva kreiptasi ir į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, Valstybinę miškų tarnybą bei Kultūros paveldo centrą. 

Kaip AlytusPlius.lt teigė Alytaus rajono merė R. Vitkauskienė, Kauno apygardos prokuratūros atsakyme teigiama, jog Prokuratūra patikrinimo metu, įvertinusi visą turimą medžiagą ir informaciją, teisės aktų pažeidimų nenustatė, todėl viešasis interesas ginamas nebus.

„Suprantu, kad šiuo atveju visuomenės ir verslininko lūkesčiai skyrėsi, todėl ir kreipėmės objektyvaus bei nešališko valstybės institucijų situacijos vertinimo. Detalus Prokuratūros atsakymas atnešė ne tik situacijos aiškumo, bet ir atsakė į gyventojų keliamas abejones“, - sakė merė.

Anot merės, jos tikslas buvo ne kažką apkaltinti, o išsklaidyti visas gyventojams kilusias abejones. „Todėl, norėdami aiškumo, ir kreipėmės į prokuratūrą ir kitas instancijas. Visos institucijos patvirtino, kad viskas atliekama teisėtai, pagal galiojančius teises aktus, tai ir yra svarbiausia“, - teigė rajono merė.

Po prokuratūros verdikto pakalbinus sklypo savininką K. Andriuškevičių, šis padėkos žodžius skyrė tiek rajono merei, kuri neturėjo išankstinių nuostatų ir pasielgė objektyviai, tiek visoms įstaigoms, tyrusioms atvejį.

„Aš patyriau tikrą košmarą, nes kaimynas mane skundė kam tik įmanoma, kurstė Daugų bendruomenę. Tačiau po viso šito - tapau tikru ekspertu. Dabar man skambina net mažai pažįstami žmonės ir konsultuojasi - kur, kokius prašymus rašyti, kad nepažeidžiant jokių teisės aktų būtų galima įsirengti keliuką, išsikasti tvenkinį, užsivežti smėliuko pakrantėje. Pas mane segtuvai dokumentų, leidimų ir viskas teisėta“, - sakė verslininkas.

Kai Prokuratūra ir kitos institucijos pradėjo tyrimą, K. Andriuškevičius kreipėsi klausdamas, ką jam dabar daryti, ar gali vykdyti darbus ežero pakrantėje. „Man prokuratūroje buvo atsakyta, jog viską galiu daryti, jeigu institucijos išdavusios leidimus. Esą jeigu turės kitokias pozicijas - nedelsiant informuos raštu. Pasiskambinau ir į savivaldybę. Jie taip pat patikino, jeigu prokuratūra nestabdo procesų ir jeigu turiu leidimus - galiu viską daryti. Tad ramiai ir dirbau“, - sakė K. Andriuškevičius.

Tiesa, vykstant tyrimams, K. Andriuškevičius ir toliau buvo skundžiamas. „Jau nuo skundų pavargo visos institucijos. Mane tiek tikrino ir pertikrino, kad aš jau švaresnis už šaltinio vandenį. Visur leidimai ir įstatymų laikymasis“.

Vis tik verslininkas jaučia apmaudą, kad kai vyko bendruomenės piketai, tema plačiai aprašinėta respublikinėje spaudoje, aptariama žymių žurnalistų tinklalaidėse, o paskelbus, jog jis nieko nepažeidžia - tapo niekam neįdomus.

„Kažkodėl jau neskambina niekas komentaro, nes akivaizdu, jog aš nesu grobuonis. Aš Alytaus regione esu kažkiek žinomas, tačiau po šio skandalo - patikėkit - jaučiuosi kaip žvaigždė. Ar parduotuvėje dažus perku, ar su taksi važiuoju, ar tiesiog mieste einu - visi atpažįsta ir klausia, ar ne aš Daugų ežero pakrantės savininkas. Dabar jau šmaikštauju, o kai buvau puolamas - teko patirti daug apmaudo ir kartėlio“, - kalbėjo K. Andriuškevičius.

Daugų ežero pakrantėje K. Andriuškevičius planuoja pasistatyti namą bei pirtį. 

Skaitytojams priminsime, kad ilgus metus vietiniams Daugų žmonėms Salos kaimo dalis buvo žinoma kaip kultūros paveldo saugoma teritorija.

Teritorija buvo vertinama kaip archeologinis, mitologinis ir kraštovaizdžio kultūros paveldo objektas. Tačiau Kultūros paveldo departamento sudaryta Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patikslino Daugų Salos senovės gyvenvietės apskaitos duomenis ir panaikino šiam kultūros paveldo objektui priskirtą vizualinės apsaugos zoną (pozonį).