Teismų maratoną dėl kaltinimų nužudžius žmogų perėjusį alytiškį E. Š. prieš Velykas  pasiekė raminanti žinia: nors buvo pasiųstas už grotų, į kalėjimą jaunas vyras nesės. Lietuvos apeliacinis teismas nutarė, kad jis, nužudydamas jam daug kartų susidorojimu grasinusį, o po to ir netikėtai jį prie daugiaubučių užpuolusį asmenį, veikė būtinosios ginties ribose ir jų neviršijo.

Kruvinas nužudymas Alytuje buvo įvykdytas 2021 metais rugpjūčio 16 d., vidury dienos. Minėtasis E. Š. automobilių stovėjimo aikštelėje, prie daugiabučių namų, tarpusavio konflikto metu, turėdamas tikslą apginti save, tyčia sudavė jį puolusiam G. M. du smūgius peiliu į petį ir pilvą, dėl ko nukentėjusysis mirė.

Nukentėjusysis prie daugiabučio atėjo kartu su savo draugu. Automobilį jie buvo pasilikę už namų, kad šio nesimatytų.

Kauno apygardos teismas 2023 m. liepos 27 d. pripažino alytiškį kaltu padarius nusikaltimą ir nuteisė jį 6 metų laisvės atėmimo bausme. Taip pat pripažino, kad vyras peržengė būtinosios ginties ribas, kadangi gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Tačiau alytiškio E. Š. advokatas dėl tokio sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus skundą, viskas pasisuko visai kita linkme, mat buvo nutarta, kad vis dėlto alytiškis, nužudydamas žmogų, veikė būtinosios ginties ribose ir jų neviršijo. Taigi nuspręsta Kauno apygardos teismo nuosprendį panaikinti, o baudžiamąją bylą E. Š. atžvilgiu nutraukti, nustačius, kad nusikaltimas buvo padarytas veikiant būtinosios ginties situacijoje.

AlytusPlius.lt primena, kad konfliktinės situacijos tarp dviejų vyrų prasidėjo tuomet, kai E. Š. užmezgė santykius su nužudytojo buvusia širdies drauge.  Kaip rodo surinkti įrodymai, tuomet dabar jau miręs vyras ėmė E .Š. nuolat grasinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi išnagrinėtų įrodymų visumą ir atlikusi įrodymų tyrimą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pagrįstai nustatė, kad nuteistasis nužudė nukentėjusįjį veikdamas būtinosios ginties situacijoje, visgi nepagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju buvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

Taip pat konstatavo, jog įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis G. M. ne kartą grasino E. Š., buvo jį užpuolęs. Nuteistasis nurodė, kad jam pradėjus draugauti su G. M. buvusia sugyventine, neužilgo nuo draugystės pradžios sulaukė nukentėjusiojo grasinimų žinutėmis: kad šis nupjaus jam galvą, „pribadys“, kad jis liks daržove. Nuteistas alytiškis taipogi nurodė, kad kartą  G.M. jau buvo surengęs jam pasalą ir jį užpuolė: važiuojant Alytaus rajone, automobiliu užblokavo jam kelią, pro langą pripurškė dujų, daužė automobilį. Laimei, tada jam pavyko išvažiuoti.

Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad įrodymų visuma patvirtina, kad alytiškis E. Š. jautėsi įbaugintas dėl tokio elgesio, ėmėsi apsisaugojimo priemonių – įsigijo dujų balionėlį, peilį, konsultavosi su policijos pareigūnais, svarstė galimybę persikraustyti į kitą miestą. Juolab, kad G. M. anksčiau jau buvo teistas, turėjęs reikalų su teisėsauga.

Nukentėjusysis jį puolė netikėtai, atėjo su draugu, kuris rankose turėjo guminę lazdą. Tai leido numanyti apie realią grėsmę ir apie tai, kad jėgos bus nelygios.

Byloje esantys duomenys nepatvirtino, kad G. M. rankose turėjo peilį ar kitą ginklą, nors E.Š. ir teigė kažką blizgančio jose galimai pastebėjęs.  G. M. tiesiog bėgo į E. Š. iškėlęs ranką. Taigi iš esmės nuteistasis E. Š. galėjo apsiginti nedurdamas du kartus peiliu. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistojo gynyba aiškiai neatitiko kėsinimo pobūdžio ir pavojingumo.

Tačiau, nepaisant to, remiantis teisėjų kolegijos nutarimu, bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad užpultas alytiškis išties buvo išgąsčio būsenoje, o tai, vadovaujantis įstatymais, yra išimtis, kai, net ir nustačius aiškų gynybos neatitikimą kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui, nepripažįstama, jog buvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

Teismo vertinimui, teigti, kad alytiškis, kuriam buvo nuosekliai grasinama susidorojimu, o po to imtasi realių veiksmų,  privalo apgalvoti ir numatyti savo veiksmų pasekmes – neteisinga ir nelogiška.

Taigi nuteistojo E. Š. advokato skundas buvo tenkinamas. Baudžiamoji byla E. Š. atžvilgiu nutraukta, nustačius, kad G. M. nužudymas buvo padarytas veikiant būtinosios ginties situacijoje.  Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius nutarta palikti nenagrinėtus, prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – atmesti.