Šiemet tokia žiema, kad galim pamatyti žydinčią žibuoklę ar lazdyno šakelę. O Butrimonyse, nesistebėkit,  šį žiemos mėnesį  pražydo „abrikosai“.

Sausio 4 d. Butrimonių kultūros namuose vyko dainuojamosios poezijos ir folkloro festivalis „Kaime žydi abrikosai“. Skleidėsi jaunųjų atlikėjų širdys ir  šildė susirinkusius. O jų būta nemažai:  beveik pusantro šimto, atvykusių iš  Vilniaus, Kauno, Varėnos, Kaišiadorių, Šiaulių, Telšių, Alytaus, Pivašiūnų ir aplinkinių kaimų. Kai kas atvažiavo palaikyti mėgstamų atlikėjų, kai kam labai rūpėjo naktišokiai. Vakaras, prasidėjęs 17 valandą, tęsėsi iki ryto, kai paskutinis būrelis vilniečių išvyko 6 val. autobusu.

Koncertą pradėjo grupė „Man mama šitą deklamavo“: Akvilė Vervečkaitė, Žygimantas Stonkus ir Eglė Martišauskaitė  festivalio himnu tapusia daina „Kaime žydi abrikosai“. Linksmi ir šilti muzikantai, smagūs dainų tekstai ir puikios melodijos užkrėtė visus susirinkusius gera nuotaika.

Juos keitė  dainų autorius ir atlikėjas, Sauliaus Mykolaičio premijos laureatas,  Gytis Ambrazevičius. Jis sako: „Kiek­vie­ną dai­ną, kiek­vie­ną sa­ki­nį, žo­dį, iš­gy­ve­nu iš nau­jo, sten­giuo­si vi­sa tai per­teik­ti kuo ge­riau, nes klau­sy­to­jams dai­na ir jos žo­džiai įdo­mūs tik tiek, kiek juo­se ga­li­ma ras­ti sa­vęs.“ Gytis pasirodė kartu su Tomu Usovu, meistriškai virkdančiu lūpinę armonikėlę ir puikiai dainuojančiu.

Visus žavėjo nuoširdžios  Ievos Prūsaitės, kilusios iš Vyšniūnų, Prienų r.,  kūrybos dainos. Dainų autorė ir atlikėja kol kas savęs neapriboja muzikiniais rėmais. Ji tiki, kad ateityje sukurs savo grupę ir atras žmones, kurie norės kartu gyventi muzika.

Neliko abejingų Akvilės Vervečkaitės ir Igno Rubiko dueto pasirodymui.
Akvilės vardą jau spėjo įsiminti visi bardai – ji yra dalyvavusi daugybėje dainuojamosios poezijos renginių, vienas jų – nacionalinis bardų festivalis „Purpurinis vakaras“. Pati Akvilė apie save atsiliepia šitaip: „Kūryba man yra viskas, joje galiu būti tokia, kokios draugai ir aplinkiniai nėra įpratę matyti, joje nebijau pasaulio... Mano kūryba – mano darna.“

Po pertraukėlės  klausėmės grupės „Kukumbalis“ iš Merkinės. Juos galime vadinti bardais profesionalais. Išleidę ne vieną diską, koncertavę festivaliuose , autoriniuose vakaruose, šalyje ir užsienyje. Rita ir Vytautas  Černiauskai šį vakarą mus džiugino skambiomis savitai aranžuotomis   dainomis, kuriose apstu etnologinių, mitologinių motyvų.

Tikra atgaiva  folkloro mylėtojams  - „Trijų gulbelių“ (Vaida Naruševičiūtė, Toma Grašytė, Valdonė Barkauskaitė) atliekamos dainos.„Trys gulbelės" apie save:
„Keliaujančių gulbių motyvas tiek dainose, tiek gyvenime mus lydi nuo pat mūsų dainavimo pradžios. „Trijų gulbelių“ dainų skrynelė nuolatos papildoma skrendančioms gulbėms priimtiniausiu būdu - keliaujant. Tad kiekviena, kad ir neilga, kelionė mums yra galimybė ne tik susitikti, bet ir išmokti naujų dainų. Visai neatsitiktinai daugiausiai dainų mokame iš Aukštaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos regionų, iš kurių esame kilusios, kuriuose gyvename ir su kuriais mus sieja stiprūs dvasiniai saitai".

 Štai ir nuotaikingojo roko grupė „Kūjeliai“ iš Vilniaus. Entuziastingai, su jaunatviniu humoro jausmu skambėjo jaunuolių dainos šiame festivalyje. Kojos pačios kilnojosi, jaunimas šėlo.

Keitėsi atlikėjai, o laikas neprailgo. Prie to, žinoma,  prisidėjo energingi ir kūrybingi renginio vedėjai  Vycka (Vytautas Bajoras) ir Pūkis (Marius Stalnionis), savo nepakartojamais pokštais linksminę žiūrovus.

Šiame festivalyje daug improvizacijos. Kartu su visais žiūrovais dainavo Andrius Kulikauskas - senas hipsteris", Sąjūdžio laikais koncertavęs su „Antimi“, „Fojė“ ir Bix'ais.

Penkias valandas trukusį koncertą pratęsė naktišokiai iki paryčių. Keitėsi muzikantai, šokom vis kitus liaudies šokius. Gražu buvo žiūrėti į besilinksminantį jaunimą. Šalia sukosi ir vyresnieji. Dar labiau džiaugėsi širdis, kad tam linksmumui nereikėjo nė trupučio alkoholio.

Tokie  suėjimai - vienas gražiausių būdų suburti bendruomenę ir pajusti, kiek drauge galime padaryti. Žiūrovai džiaugėsi  nevaržomu, linksmu, bet korektišku atlikėjų elgesiu scenoje. Festivalis, užgimęs Eičiūnų kaime, išaugo ir, tikimės, taps gražia tradicija.