Būsto kainos Alytuje kyla, sandorių mažėja, o būsto nuoma daugeliui tampa nemenku iššūkiu. Tokias tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje Dzūkijos sostinėje pastebi specialistai.

Paklausiausi sodai, sodybos ir butai

Alytaus notarės Nijolės Liubamirskienės teigimu, lyginant per  2014-2017 m. patvirtintus nekilnojamojo turto sandorius, aiškiai matoma tendencija – sandorių mažėja, kasmet būna maždaug po 10 proc. sandorių mažiau.

Daugiausiai perkama sodo namų sodų bendrijose, kaimo sodybų (su žemės sklypais), butų. Notarė svarsto, kad, greičiausiai, tai susiję su perkamų būstų kainomis. Sodybos ir sodai, kurių kaina mažesnė, perkami už savo lėšas, o butams pirkti dažniausiai imami kreditai.

Gyvenamųjų namų pirkėjų miesto teritorijoje labai nedaug. Tą patį galima pasakyti apie bendrabučių patalpas – jos nepopuliarios.

Notarės N. Liubamirskienės manymu, pirkėjai perkamus objektus dažniausiai susiranda patys: aptinka  skelbimuose, sužino vieni iš kitų, o dalis – per agentūras.

Notarė teigia, jog Alytuje, kaip ir visoje šalyje, palyginus su praėjusiais metais, jaučiamas būsto kainų kilimas, tačiau ne taip ryškiai, kaip didžiuosiuose miestuose. Ji nemano, kad galėtų kilti vadinamasis kainų burbulas. Būstų pasiūla mieste yra pakankama, tačiau paklausa ne tokia didelė. Pardavėjai laiko aukštas kainas, o ne visi norintys pirkti būstą gali gauti kreditą, nes gaunamos pajamos neatitinka bankų keliamų reikalavimų.  

Dažniausiai būstus perka jaunos šeimos – tiek sutuoktiniai, tiek nesusituokusios poros, turinčios vaikų.

Paklausūs vieno kambario butai, kuriuos perka senyvo amžiaus žmonės, į Alytų persikeliantys gyventi  iš kaimų. Pastebima, kad dažniau tai būna moterys.

Kokie butai paklausiausi?

24 metus nekilnojamojo turto rinkoje Alytuje dirbantis vadybininkas Žilvinas taip pat pastebi, kad nekilnojamojo turto kainos Alytuje auga, o butus Dzūkijos sostinėje pastaruoju metu noriai perka ir iš aplinkinių rajonų čia persikeliantys jauni žmonės. 

Anot jo, paklausiausi būstai yra antrame, trečiame ir ketvirtame aukštuose, renovuotuose namuose esantys butai. Pageidautina, kad nebūtų kampiniai. Žmonės taupo ne tik pinigus, bet ir jėgas. Pradedant nuo trečio aukšto gyventojams tenka mokėti lifto mokestį, o neretai pamąstoma, kaip reikės užsikabaroti į 5-ame ar dar aukštesniame aukšte esantį butą senatvėje, ar užteks jėgų.

Jauni žmonės pageidauja nesuremontuotų butų, kad galėtų atsinaujinti būstą pagal savo skonį ir poreikius. Tačiau vyresni pirkėjai, turintys mažiau energijos ir entuziazmo, renkasi suremontuotus, pilnai įrengtus butus.

Suremontuoto buto kaina ženkliai didesnė – skirtumas gali siekti net 15 000 eurų. Pirkėjų pasirinkimas labai individualus. Nekilnojamojo turto vadybininkas nesiima griežtai brėžti ribų, kokią kainą pasiryžę mokėti vieni ar kiti pirkėjai, tačiau pastebi, kad jauni pirkėjai kur kas lengviau laviruoja kainų ribose, negu senjorai, kurie negali sau leisti tam tikro neapibrėžtumo, nes jų pajamos gerokai kuklesnės.

Brangiausias butas Alytuje šiuo metu parduodamas už 85 000 eurų. Tai erdvus 100 m²  butas Vidzgirio mikrorajone, parduodamas su garažu. Tačiau 18 m² koridorinio tipo bendrabučio kambarį Dainavos mikrorajone galima nusipirkti ir už 1 800 eurų.

2 kambarių, nesuremontuotą butą Alytuje galima nusipirkti ir už 20 000 eurų, tačiau tokio pat kokybiškai suremontuoto buto kaina gali šoktelėti ir iki 40 000 eurų. Bendrabučio tipo name 2 kambarių butą, maždaug 34 m² ploto, galima įsigyti ir už 8 000 eurų. Todėl viskas priklauso nuo pirkėjo poreikių ir finansinių galimybių.

Didžiausią paklausą turi Vidzgirio ir Likiškėlių mikrorajonuose esantys butai. Mažiausia būsto paklausa – Dainavos mikrorajone. Tikriausiai tai priklauso nuo kriminogeninės situacijos statistikos. Taip pat žmonės vengia įsigyti būstus bendrabučio tipo namų apsuptyje.

Į kai kuriose gatvėse esančius butus pirkėjų požiūris yra skirtingas: vieni jų labai bijo, kiti kaip tik nori apsigyventi būtent ten. Prie tokių vietų nekilnojamojo turto vadybininkas priskiria Miško, Vidzgirio, Ulonų gatves, kur netoliese įsikūrę Pataisos namai ir Nakvynės namai. Tai šiek tiek gąsdina žmones, tačiau yra dalis žmonių, kurie užaugę šioje miesto dalyje (nuo seno vadinamame „Madride“) ir dabar šaknis nori leisti būtent čia. Todėl drąsiai galime teigti, jog pasirinkimas ir kriterijai labai individualūs.

Žvalgomasi ir sodo namelių

Nemažą paklausą turi sodų nameliai, kuriuose būtų galima komfortiškai gyventi ne tik vasarą, bet ir žiemą, tačiau jų pasiūla ženkliai mažesnė.

Sodų namų ir žemės sklypų sodų bendrijose kainos labai įvairios. Kaina priklauso nuo to, kurioje sodo bendrijoje parduodamas namelis, ar įvestos komunikacijos, ar padarytas remontas.

Populiariausios sodo bendrijos Alytaus rajone – „Dzūkija“, „Vyturėlis“, „Nemunas“, „Dainava“, „Luksnėnai“. 12 arų sklypas sodų bendrijoje „Nemunas“ gali kainuoti apie 13 000 eurų, kai tuo tarpu toks pats sklypas su jau pastatytu nameliu sodų bendrijoje „Sakalas“ kainuos apie 8 000. Todėl tiksliai pasakyti, kokia vidutinė sodo namelio su sklypu kaina, sudėtinga, nes tai lemia keletas kriterijų. Kaina gali svyruoti nuo 5 000 net iki 40 000 eurų. Dažniausiai perkami vasarnamio tipo sodo nameliai su atitinkamu žemės sklypu ir jie gali kainuoti apie 10 000 eurų.

Nepageidauja nuomininkų ne tik su gyvūnais, bet ir su vaikais

Alytuje didelė butų nuomos paklausa, tačiau pasiūla neatitinka poreikių. Natūralu, jog klientai ieško geriausio buto už pigiausią kainą, o butų nuomos kainos Alytuje svyruoja nuo 100 iki 400 eurų, todėl kartais sunku suderinti poreikius su galimybėmis. Nuomos kainos priklauso nuo daugelio kriterijų – buto stovio, kiek jis pritaikytas gyvenimui ir, žinoma, vietos. Brangiausiai išnuomojami butai miesto centre.

Žmonėms, ieškantiems išsinuomoti būstą, iškyla ir kitų problemų. Pavyzdžiui, 31 metų Justinas jau ilgokai ieško Alytuje buto nuomai, tačiau susiduria su ta problema, kad nuomotojai nenori priimti gyventojo su naminiais gyvūnais, o Justinas turi šunį.

Neretai pasitaiko skelbimų apie nuomojamą būstą, kur griežtai pabrėžiama, kad ne tik naminiai gyvūnai nepageidaujami, bet ir vaikai.

Nuomotojai neretai nusivilia nuomininkais, nes pastarieji nusiaubia butus arba palieka dideles skolas, nesumokėtus mokesčius. Todėl neigiama patirtis dažnai sukelia nesusikalbėjimą nuomotojų ir galimų nuomininkų.

Kadangi įstatymai nenumato privalomo nuomos sutarties notarinio patvirtinimo, todėl tokių sandorių notarų kontorose nėra. Tokios sutartys galioja sudarytos raštiškai tarp šalių ir, jų pageidavimu, gali būti paviešintos (įregistruotos) Valstybės Įmonėje Registrų centras.

Įstatymas numato, kad paprasta nuomos sutartis ilgesniam nei vienų metų terminui turi būti rašytinė, o gyvenamosios patalpos nuomos sutarties forma skiriasi, priklausomai nuo ją sudarančių asmenų bei nuomos termino.

Jei gyvenamąją patalpą nuomoja valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma rašytinė sutartis, o neterminuotos nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos net ir žodžiu. Tuo tarpu terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepriklausomai nuo ją sudarančių šalių, privalo būti sudaroma raštu.