Alytaus rajone, Makniūnuose gyvenanti  Dalė Baranauskienė penktadienį, per taip vadinamas Gandrines, nusprendė vykti pasivaikščioti, grynu oru pakvėpuoti ir pavasario saule pasidžiaugti į Dzūkijos miškus. O jie moterį pasitiko ne tik su geru oru, bet ir su pirmaisiais šių metų grybais – bobausiais.

„Įkalbėjau draugę ir abi išsiruošėme į mišką. Facebook man išmetė priminimą, kad pernai, panašiu metu, aš miškuose jau radau grybų, tad pintinėlę pasiėmiau, bet nieko per daug nesitikėjau, juk sausa, o pasirodo – yra!“, - pasakojo Makniūnų sodžiaus bendruomenės pirmininkė D. Baranauskienė. 

Kaip ji sakė, dižiausias rastas grybas buvo maždaug degtukų dėžutės dydžio, kiti – dar mažesni, tarsi monetos. Nors pintinę moteris į mišką ir nusivežė, tačiau, kaip pati sako, ją tuščią ir parsivežė.

„Ją pasiėmiau daugiau simboliškai. O iš tikrųjų grybautojui iš pradžių didelis džiaugsmas ne lupti tuos grybus, o mokėti pasidžiaugti tuo, kad jie jau atsiranda, kad bunda gamta“, - sakė makniūniškė.

Pasak D. Baranauskienės, penktadienį jį po miškus vaikštinėjo netoli Ryliškių. Su drauge nusprendė, kad po dviejų savaičių čia atvažiuoti reikės ir vėl – tuomet gal jau  pavyks grybų prisirinkti ir vakarienei.

„O šiandien tiesiog pasidžiaugėme pavasariu, gamta, gandro nesutikome, bet stebėjome skruzdėles, klausėmės pavasarinio vėjo ir džiaugėmės matydamos pirmuosius grybus, budimą“, - kalbėjo moteris. 

GANDRINĖS BE GANDRŲ 

Diena Gandrinių - žydra, skaisti, saulėta,
Vilioja gervių klyksmu, pasivaikščiot kviečia
O siela veržiasi į širdžiai mielą vietą,-
Ten kur pušynai Dzūkijos smėlėti.

Dangaus beribės akys glamonėja mišką.
Beržai nuogom šakom mojuoja vėjui.
Kažkur visai šalia kėkštas sukrykščia,
Lyg perspėtų Girinį, kad kažkas atėjo.

Kaip gera vaikščiot kilimu minkštu pušyno!
Ir jaust, kaip veidus glosto vėjas ir ramybė.
Ir norisi dėkot gyvenimui , likimui,
Kad leidžia susilieti su miškų didybe!

Galbūt todėl, kad myliu gamtą, jos gėrybes,-
Maloni staigmena manęs čia laukė.
Raukšlėtieji bobausiai - pirmieji grybai
Man pasirodė kirtimų vagoj, palaukėj.

Paglosčiau kepures rudas, dar mažutes,
Lietučio šilto palinkėjau, augti ir bujot.
Ir nors gandrų nepamačiau per gandrines -
Džiugu ir paslaptį miškų gyvybės sužinot! 

(Autorė Dalė Baranauskienė)