Spalio viduryje vis dar voliojasi Bobų vasara, bet šiltų batų žiemai tai reikės! Nulėkiau į Alytaus turgų Jazminų gatvėje: lauko prekyboje yra purvabridžių, bet šiemet ir taip sausa, krūvos sportinių, nesuprasi, seniems ar jauniems.

 

Paviljone pakalbinau vyruką, kuris turguje batus čiupinėja jau 23-ejus metus, ne kartą yra pagelbėjęs. Klausiau, ar ilgai jo lentynose viešpataus vasara?

 

Pusvalandį kalbėjome, kad nors viena „dūšelė“ būtų užėjusi ko nors paklausti – niekam nieko nereikia, bet žmonės ir basi nevaikšto.

 

Turgaus žinių autorius Jurgis Kochanskas susirūpino batais: kaip žiemą nubris į Kaniūkus?

 

Batų prekiautojas vasarinių, pasenusių modelių  batų neparduoda. Sako, juos reikės išmesti ar labdarai atiduoti. Nėra sezoniškumo, jei neparduodi, negali naujų užsakyti, kantriai moki nuomą, mokesčius. Kalbėjo, kai pradedi leisti santaupas, jautiesi kaip katinas prispausta uodega: nei bėgti, nei rėkti.

 

Batų vyrukas įsitikinęs, kad Lietuvoje klesti tik paslaugų verslas: mokėk didžiausius pinigus ir neklausk už ką!

 

Kviečių ir miežių kaina į viršų kilo  – 12 eurų!

 

Šeštadienį, dar sutemus, buvau Kaniūkuse: pirkėjai dalinosi paskutinius maišus kviečių ir miežių. Maišas (50 kg) ir vienų ir kitų – 12 eurų. Belikęs buvo vienas maišas kvietrugių, ir tą už 11 eurų nusinešė.

 

„Jurgi, kur grūdai? – klausė Jonas ir Algis Baliukoniai iš Švabalaukio.

 

Tamsu, bandžiau vyrus nufotografuoti – tik akys žiba, nieko neišėjo. Kaniūkai vėl tampa naktiniu turgumi, o kai paspaus šaltukas, prie turimos technikos, reiks ūkininkus pieštuku piešti.

 

„Po 10 eurų – mažai, 12 eurų – jau reiks pagalvoti, – grūdams gerų kainų ieškojo Perlojos ūkininkas Mantas Dirsė, valdantis per 100 hektarų žemės. – Grūdų mažai, nes derlius prastas, vėju nepaleisi“, – kaip senis žėrė išmintį perlojiškis.

 

Pakedenau M.Dirsės aruodus. Kviečių iš hektaro byrėjo tik 2 tonos, kvietrugių – pusantros, grikių – tik 700–800 kg, o žirnius ūkininkas lėkštėmis „nukūlė“. „Sėjai ir avižų? Šitaip jos žemę nualina“,– perklausiau Mantą.

 

„Avižos geriausiai derėjo, kai kuriuose laukuose iš hektaro kūliau po 3 tonas, vidutiniškai byrėjo virš 2 tonų“,– pasakojo ūkininkas.

 

Dzūkų turgavietės Kaniūkuose administratorius Nauris Pilka (kairėje) ir besidomintis grūdų kainomis Perlojos ūkininkas Mantas Dirsė.

 

Žirgininkas iš Perlojos atvažiavo kirvakočių

 

Nustebau pamatęs dar vieną ūkininką iš Perlojos – Joną Juodžiukyną, kuris pametęs galvą dėl sportinių žirgų, tris jų laiko ir grožiui – du ponius.  J.Juodžiukynas pagarsėjęs žirgų sporto mylėtojas, jis net Sartų lenktynėse teisėjauja.

 

„Jonai, gal tu į Kaniūkus grūdų atveši?“– klausiu.

 

„Turgus man tiek nemokės – mano ūkis ekologinis. Už toną avižų duoda 330 eurų! Dar sėju kviečių ir grikių – tik turėk ekologiškų grūdų!“ – riečia nosį perlojiškis, valdantis 120 hektarų. Beje, pas jį kreipiasi net šimtus hektarų valdantys ūkininkai, kad nusipirktų maišą kitą grūdų balandžiams lesinti, mat nuo savų lesalų karveliai išsižioja, sparnus išskečia ir kojytes ištiesia.

 

Nustebau, kai J.Juodžiukynas prisvilo prie medžio meistro alytiškio Alvydo Černiausko ir pradėjo kirvakočius apžiūrėti. Kita vertus, nėra ko stebėtis: senieji medžio meistrai išmirė arba pasiligojo, jau kuris laikas Alvydas neturi turguje konkurentų.

 

Medžio meistras Alvydas Černiauskas, kirvakočius renkasi perlojiškis žirgininkas, ekologinio ūkio šeimininkas Jonas Juodžiukynas.

 

„Ne taip lengva nudrožti dailų ir smagų kirvakotį“,– pritaria ir J.Juodžiukynas.

 

Anksčiau kaimo gyventojai nieko nepirko, patys pasidarydavo grėblius, dalgiakočius, kotus kirviams, šakėms ir kastuvams. Šiuolaikiniai vyrai pieštuko vaikui nemoka pasmailinti, pasakojama, kad vienas droždamas susižeidė dešinės rankos smilių – „čėrkos“ visą savaitę nepakėlė!

 

A. Černiausko dailiausias gero medžio kirvakotis – 2,5 euro, kotas šakėms, kastuvui – 3, dalgiakotis – 6 eurai.

 

Šįkart geriau pasisekė ūkinių prekių pardavėjui Gintui Saboniui. Iš jo nupirko elektrinę avių kirpimo mašinėlę už 100 eurų, grūdų malūną už 60, vandens siurbliuką už 25, groteles krosniai už 14 eurų.

 

Ūkinių prekių privežė alytiškis Gintas Sabonis.

 

Labradorę antrąkart prigavo Rudis

 

Kaniūkuose buvo Nemunaičio dedeklių vištaičių – 6,5 euro viena. Raibų vištaičių ir gaidžių turėjo Romas Kazočiūnas iš Likiškėlių kaimo – po 5 eurus pardavė. Karaliavo veislinių triušių fermos savininkas  Šarūnas Janavičius.

 

Su vada šuniukų – 7 gražuolius atvežė, turguje pasirodė „Berželio“ sodininkų bendrijos gyventojai Salvinija ir Vitas Matulevičiai.

 

„Mišrūnai, pirmos vados šuniukus veltui išdalijome, dabar prašome bent po 10 eurų“,– sakė Salvinija, įsitikinusi, kad šuniukai augs ir bus geri tik kažkiek sumokėjus.

 

Iš „Berželio“ sodininkų bendrijos su šuniukų vada atvažiavo Salvinija ir Vitas Matulevičiai.

 

„Rado plyšį, tas pats vietinis Rudis mūsų labradorę prigavo, nors šuniukai labai panašūs į motiną“, – pasakojo Vitas, rodydamas mielų augintinių rudus lopus, vieno – baltas letenėles ir uodegos galiuką.

 

 Šuniukų šeimininkams galima paskambinti tel. 8 616 41256, jie labai malonūs, nori, kad jų augintiniai pakliūtų į geras ir mylinčias rankas.

 

Rauginti kopūstai be spanguolių – ne kopūstai!

 

Jotvingių turguje bobutės laukė naujienų iš Kaniūkų: pirmiausia nusipirkau dešimtį kaimiškų vištinių kiaušinių – 1,6 euro suplojau, tik tada pasakiau, kad maišas kviečių –  12 eurų.

 

„O-jai, o-jai, – aikčiojo,– kuoj mes vištukes lasysim!“

 

Jotvingių turguje už prekystalių tupi viena kita bobutė, kuri tai, ko kiti nepardavė, po savo sparnu priglaudžia ir vėl tupi, sakalo akimis dairosi, ką čia būtų galima pigiau pasičiupti.

 

Šeštadienį turgaus senbuvės nuleido snapus: iš Varėnos krašto buvo atvežta gražiausių, kaip dzūkai sako, spalgenų, kurios šviežiai rinktos, ir numušė spanguolių kainą. Litras jų – 2,5 euro. Šiai kopūstų raugimo laikmečiu už litrą šių uogų mažiausiai mokame 3 eurus, o jei norėsime kūčių stalui kisieliaus, švenčių išvakarėse litras spanguolių bus ir 5 eurai.

 

Spanguolių perpirkėjos, kai fotografuoju, po prekystaliu nukritusių centų pasilenkia. Varėnos krašto spanguolių rinkėjas Tautvydas Bokmotas sako, o man „dzin“, gali fotografuoti.

 

Jotvingių turguje būsimas virėjas varėniškis Tautvydas Bokmotas ir jo surinktos spanguolės.

 

Drąsus vaikinukas ne vienas, su visa šeimyna atvažiavo ir atvežė keletą dėžių gerai prisirpusių, raudonų it ugnis uogų – tris dienas rinko. Tautvydas Varėnoje mokosi virėjo amato.

 

Jau visų varėniškių paklausiau, kaip spanguoles valgo.

 

„Ryte, saują ant tuščios „dūšios“ – sutrini ir išgeri su vandeniu, labai gardūs pyragai, kisielius“– pasakojo.

 

Man rauginti kopūstai be spanguolių – ne kopūstai!

 

... nėra keturių sienų, televizoriaus ir sofos

 

„Turgus man – žaidimas,– sakė Jazminuose trečiadieniais įsitaisantis įrankininkas ir medžio drožėjas Algirdas Juknevičius. – Jis iš medžio išdrožęs varlę, ji įskilusi – 35 eurai, ir besišypsantį baravyką – 20 eurų. Meistras nori įtikti virtuvės šeimininkėms, parinkęs joms prekių, turi rinkinį gudiškų medžio drožtukų, skaptukų – kainos neklausiau.

 

Medžio drožėjui įrankininkui Algirdui Juknevičiui  turgus – žaidimas, jis Jazminuose pasirodo tik trečiadieniais.

 

Algirdas dirbęs anais laikais garsioje „Sigmos“ įmonėje įrankininku ir penketą metų amerikonui Juozui Kazickui, matyt, turi uoslę geriems daiktams.

 

Birutė Balevičienė Alytuje gyvena 50 metų ir laiko save tikra alytiške. Jai turgus – galimybė bendrauti, pasišnekėti su paprastais žmonėmis. Į Jazminus ji atsinešė sodo obuolių, sulig kumšteliu, gumbinių salierų.

 

Alytiškė Birutė Balevičienė vaikščioja po mišką ir dainuoja, pririnkusi voveraičių turguje parduoda. Litrinis stiklainis jų – 3  eurai.

 

Ir voveraičių. Birutė mėgsta ne grybus, o grybauti: „Vaikščioju po mišką, renku voveraites ir dainuoju, o kai randu baravyką – pabučiuoju!“

 

Visus šąlančius alytiškius pasiryžusi apauti šiltomis kojinėmis, pilną krepšį jų primezgusi, alytiškė Genovaitė Gulskienė. Jos Petras ką tik turguje pripirko žuvies, mėsos ir raugintų agurkų, o ji tebelaukia pirkėjų. Mažytės vilnonės kojinaitės – 3 eurai, didžiulės – 6 eurai, jeigu numegztos pusiau iš šuns vilnos – 7 eurai.

 

Genovaitė Gulskienė primezgusi pilną krepšį vilnonių kojinių, tik šalčiai niekaip neateina.

 

„Kur dingo šalčiai? – klausia Genovaitė.

 

Lyg altorėlį per gegužines pamaldas Jazminų turguje ištaisė Daugų seniūnijos Pavartėnų kaimo darbštuolė Nijolė Stakėnienė. Ką beimsi nuo prekystalio, į jos piniginę eurai byra.

 

Nijolė Stakėnienė iš Daugų seniūnijos Pavartėnų kaimo už siklinaitę pupų prašo 50, penkiapirštę česnako galvutę –20–50 centų. 

 

Lietuviškas karališko grožio žiedas – 1– 1,5 euro

 

Koks grožis, žiedlapiai lyg ant siūlo suverti, – gėrisi karališkomis chrizantemomis gėlių augintoja Virginija Karčiauskienė. – Lietuviškos chrizantemos, žiedas –1–1,5 euro. Labai jautrios transportavimui, bet išstovi labai ilgai. Rožę, kitą gėlę, iš kažin kur atveža, o karališką chrizantemą reikia patiems užauginti.

 

Gėlių augintoja pavadinta Virginija suklūsta: „Aš gėles tik realizuoju, jas augina mano vyras Saulius“.

 

Ne iš interneto karališkų chrizantemų nuotraukos, o iš Genių kaimo, Sauliaus ir Virginijos Karčiauskų šiltnamio.

 

„Trisdešimt trejus metus auginame gėles, pradėjome nuo gvazdikų, paskui turėjome rožyną ir jau 25-erius metus auginame karališkas chrizantemas – nėra gražesnės gėlės išėjusiųjų amžinybėn atminimui“, – įsitikinusi Virginija.

 

„Pasodinau gegužės pabaigoje ir po šešių mėnesių darbo, priežiūros ir kantrybės skinsime gražiausius žiedus. Kai ateina chrizantemų dienos, jas tenka skinti ir ruošti prekybai visą naktį. Per darbymetį įsijungia ir dukra su sūnumi“, – pasakojo S.Karčiauskas.

 

Virginija prekiauja chrizantemomis gėlių turgelyje Jotvingių gatvėje, pirkėjai gerai žino, kad jų karališkos chrizantemos pačių užaugintos, šviežios, tik ką nuskintos.

 

Jotvingių ir Jazminų turgavietėse jau pasimato karališkų chrizantemų, užaugintų vazonuose. Jazminuose jų turi ir ūkininkė gėlių augintoja Lina Rutkauskienė iš Strielčių kaimo.

 

Lina Rutkauskienė iš Strielčių kaimo kasmet išaugina tūkstančius vazoninių gėlių, priaugina ryškiausių spalvų chrizantemų, palepina pirkėjus ir karališkųjų vazonais.

 

„Myliu smulkiažiedes, bet auginu ir karališkas chrizantemas. Gėlių augintojui karališkosios lyg egzaminas, įdedi daugiau triūso, kai pamatai rezultatus – širdis pasidžiaugia“, – atviravo L. Rutkauskienė, už vazonėlį karališkųjų didžiažiedžių prašiusi 5–6 eurų.

 

Turgavietėse spalis aus chrizantemų kilimus dar dvi geras savaites.