„Jodinėju, laimiu beveik visas varžybas ir esu pats jauniausias raitelis“, – taip save pristato Alytaus Panemunės progimnazijoje antroje klasėje besimokantis Domas Tamulionis. 

Jodinėti Domas pradėjo būdamas vos dvejų, o dalyvauti varžybose – penkerių. „Kai buvau mažas, rinkau žirgų figūrėles. Senelis pamatė, kad man patinka žirgai, ir nupirko ponį“, – pasakoja Domas.

Meilę žirgams ir pomėgį jodinėti Domas paveldėjo iš ponį jam padovanojusio senelio –  žinomo raitelio Antano Buganausko. 

„Mano senelis yra šalies jojimo čempionas. Jis atvažiuoja iš Panevėžio manęs treniruoti“, – senelio pasiekimais jojimo sporte didžiuojasi Domas. 

Pirmiausia Domas su poniu Čikiu išmoko bėgti ristele, o vėliau jodinėti per kliūtis.

Nors berniukui dar tik aštuoneri, jis daugelyje jojimo čempionatų ar varžybų yra laimėjęs prizines vietas, tad ką gali žinoti, gal po metų kitų laimėjimų skaičiumi pavys savo mylimą senelį.  

Pirmąjį laimėjimą – 1-ąją vietą – jojimo varžybose Domas iškovojo būdamas šešerių, Lazdijuose vykusio jojimo čempionato metu, o dabar ruošiasi už poros savaičių Balkasodyje vyksiančioms jojimo varžyboms ir turi didelę svajonę. „Norėčiau peršokti 190 m kliūtį“, – atvirauja berniukas. 

Norėdamas pasiekti svajonę Domas kasdien treniruojasi. Jo treniruotė trunka neilgai – vos dešimt minučių, tačiau kur kas daugiau laiko užima ponio priežiūra. Domas juo rūpinasi pats – atveža Čikiui šieno, sušukuoja ir, kaip pats sako, „pravaiko“. Anot berniuko, geras raitelis juk turi rūpintis žirgu ir daug treniruotis. 

Domą domina ne tik jojimas – berniukas dar žaidžia ir krepšinį, o mokykloje, anot jo, jam geriausiai sekasi matematika. 

Tiesa, jo mokytoja Jūratė Petkevičienė apie Domo gabumus mokslui yra kiek kitos nuomonės – berniukui mokykloje sekasi ne tik matematika, jam sekasi viskas. „Visus dalykus Domas mokosi noriai ir atsakingai. Klasėje jis labai susikaupęs, ramus, visada užtikrintas savimi, draugiškas ir kantrus“, – gabiu mokiniu džiaugiasi pradinių klasių mokytoja.

Pasak jos, užduotis Domas stengiasi atlikti kūrybiškai. „Pavyzdžiui, pristatydamas savo augintinius, prie plakato prisegė sruogelę plaukų, kad galėtume pajusti kailiuką“, – pasakoja mokytoja. 

Kaip pastebi J. Petkevičienė, džiaugtis savo pasiekimais varžybose Domas nėra linkęs, tai daro tik paragintas. „Kai Domas papasakojo apie savo jojimą, varžybas ir apdovanojimus, aš paprašiau, kad į klasę jis atsineštų savo apdovanojimus. Tuomet papasakojo draugams, kokiose varžybose juos laimėjo ir kuris iš tų laimėjimų jam yra pats svarbiausias. Domas kviečia draugus atvykti į varžybas. Mane taip pat pakvietė. Nuvykau. Stebėjau varžybas ir žavėjausi Domo pasirodymu – kiek daug meilės žirgui, susikaupimo, kantrybės ir pasitikėjimo savimi“, – savo mokiniu džiaugiasi J. Petkevičienė ir linki jam siekti savo svajonės bei nepasiduoti, net jei kada nors kažkas nepasisektų.