Šiandien jau aštunta diena, kai gyvenu apsuptas jos meilės man. Kaip šiandien pamenu tą trečiadienio rytą, kuomet ramiai sau pabudęs ir pakilęs teisinga koja iš lovos šmirinėjau po namus, darydamas visus tuos rytinius ritualus ir net neįtardamas, jog ji šitaip mane pamilo.

Jau po geros valandos aš visa savo galvą pajutau, kokia tai stipri ir niekur nejausta meilė. Galvą tiesiog skersai ir išilgai pjaustė kokie keturi ar septyni „lobzikai“ su tomis plonomis geležtėmis, kur per darbų pamokas medį pjaustėme.
Sakysit, kad nieko čia ypatingo, kai kam galvos skausmas yra „normal stuff“. Galbūt, bet aš esu tas laimės vaikis, kuriam galvos niekada neskaudėję.

Guliu akių pramerkti negalėdamas ir mąstau. Bliamba, gal ji tiesiog susižavėjo ir viskas tuoj praeis. Taigi dažniausiai taip ir būna.

Po naivaus laukimo teko priimti jos antrą apkabinimą. Labai šiltą ir nuoširdų.

Vis dar bandydamas „dylinti“ su „apsėsta“ savo galva supratau, kad tai tik dalis viso to, ką Korona man yra numačiusi.

Taigi. Palaipsniui visa mano super raumeninga nugara pradeda jausti šilumą, kuri tampa tiesiog fakelu. Kitaip tariant, degam.

Nežinau, kodėl A.Tapinas rašė apie kaulų laužymą, gal panelė Korona tokiu būdų nenori pasirodyti esanti banali. Aidontnou.

Visas toks degantis su „lobzikais“ galvoje aptikau, kad esu įkaites iki 38 ir kažkiek dar ten temperatūros. Viskas kaip ir tvarkoje. Karšta meilė ir viską ten, bet kad taip vargins, nenumaniau. Visas 5 dienas buvau totalus „plastilinas“ ,kuriam net arbatytes su imbieriuku, vitaminais c ir medučiu pasigaminti prilygo vienam iš Savicko rekordų pakartojimui.

Kas liečia rekordus, tai pasiekiau asmeninį. Per tas 5 dienas nuskausminamųjų sukramčiau tiek, kad tikrai turiu padėkoti Koronai. Vienas tiek nesugebėčiau.

Nebūtų to blogo, kas neišeitų į gera. Manau, ilgai siuntinėta į visas keturias puses, pagaliau ji įsižeidė ir mane apleido. Aš laisvas jau antra diena. Prisiminimui, ji paliko tik gyvenimą – be skonio ir kvapo, visa kita stojasi į savo vietas. Tikiuosi toliau gyventi nemeilėje.

Ai, tik dar keli dalykai.

Esu pirmasis susirgęs A. savivaldybės administracijoje. Ko gero, dabar aš raupsuotasis.

Jeigu išgirsiu teiginį, jog „Koronos nėra“, visada pakartosiu vieno labai įžymaus Lietuvos aktoriaus žodžius „Dalbajobas? Dalbajobas!”

Ačiū. Viso gero.