Prieš  12 metų alytiškė Daiva Karpuškienė, pradėjusi iš vilnos velti rankdarbius, iki šiol negali sustoti. Moteriai vėlimas – ne tik širdžiai mielas užsiėmimas. Kurdama rankdarbius, ji atranda šilumą ir nusiraminimą, o sukurti darbai džiugina širdį.

Daugiausiai alytiškės kūrinių gimsta šaltuoju metų laiku, ilgais vakarais. ,,Pati vilna minkštutė ir švelni. Ji šildo pirštus ir skleidžia nuostabiai šiltą energiją“, - sakė alytiškė. Ji įsitikinusi, kad kiekvienas mėgstamas užsiėmimas žmogui yra tarsi relaksacija – atpalaiduoja ir nuramina.  

Šiuo amatu Daiva susidomėjo išgirdusi iš kolegės, kad velti galima ne tik šlapiuoju, bet ir sausuoju  būdu – adatėlėmis. ,,Tuomet taip ir nesupratau, nei apie kokias adatėles man kalbėjo, nei kaip su jomis veliama, bet po kelių dienų jau įsigijau įvairių dydžių adatėlių ir spalvotų vilnos karšinių“, - pasakojo alytiškė.

Moteris pabandė velti, pavyko, rezultatas nudžiugino, ir  ši veikla tapo didžiausiu laisvalaikio pomėgiu ir gyvenimo dalimi.

Kurti rankdarbius Daivą, kaip ir daugelį kitų moterų, paskatino ir pomėgis puoštis. ,,Moterys visais laikais mėgo puoštis ir tam priemones neretai susikurdavo pačios“, - sakė ji. Nuo  papuošalų sau kūrimo šią veiklą pradėjo ir Daiva. Nors kurdama darbus gali prie jų praleisti  valandų valandas, moteris laiko neskaičiuoja, nes ši veikla teikia vien teigiamas emocijas.

Veldama Daiva praleidžia didžiąją dalį savo laisvalaikio. Vieną darbą kurdama paprastai užtrunka 2-3 valandas. Moteris neslepia, kad rankdarbių vėlimas iš vilnos reikalauja didelio susikaupimo ir kruopštumo. ,,Veliant adatėlėmis kartais tenka ir skaudžiai įsidurti, pasitaiko, kad ir adatėlė nulūžta“, - sakė pašnekovė. Ji atsargumo dėlei adatėlių visuomet turi įsigijusi ne vieną komplektą.

Paklausta, kiek darbų jau spėjo per 12 metų nuvelti, Daiva mano, kad suskaičiuotų jų per šimtą. ,,Pradžioje vėliau tik iš įdomumo, net nemaniau, kad negalėsiu be to gyventi“, - šypsojosi auksarankė. Darbų daugėjant, ėmė juos dovanoti ir kolekcionuoti. Moteriai teko sudalyvauti ir keliose parodose.

Pirmieji alytiškės nuvelti darbai buvo burbuliniai karoliai, įvairių gėlių žiedai bei puokštės. Ji taip pat dekoravo ir megztinius gėlių girliandomis. Po to Daiva išbandė ir drėgnąjį vėlimo būdą apveldama muiliukus, vėliau ir riešines.

Alytiškė mėgta velti įvairias sages, kurias padekoruoja ir karoliukais. Daugiausia idėjų naujiems darbams gimti atranda interneto platybėse. Neretai pasiremia nuotraukomis ir vaikiškų filmukų personažais. Vieni įdomiausių jos kūrinių – įvairiaspalviai gyvūnėliai, kurių veideliuose atsispindi skirtingos emocijos.

Paklausta, kaip vyksta visas vėlimo procesas, moteris sakė, kad pirmas žingsnis yra gaminio spalvos ir dydžio pasirinkimas. ,,Pats gaminys beveliant sumažėja kokius tris kartus. Tik pasidariusi pagrindą, pradedu įvedinėti spalvas“, - pasakojo Daiva.

Vykstant vėlimo procesui, moteris dar nežino, kokia bus jos sukurto personažo nuotaika: ar jis bus linksmas, ar liūdnas, o gal išdaigininkas. Intriga tęsiasi kone iki darbo užbaigimo. ,,Tai neleidžia pajusti nuobodulio ir skatina kurti naujus darbus“, - atviravo pašnekovė.

Potraukį kurti rankdarbius Daiva pajuto dar besimokydama mokykloje. Domino keramika, tapyba. Kurį laiką alytiškė buvo susidomėjusi ir įvairiais cemento gaminiais. Didžiausias įkvėpimo šaltinis moteriai visada buvo   gamta. Ji įsitikinusi, kad velti ją įkvepia gamtos kūriniai.

,,Gyvenime svarbiausia atrasti savo mėgstamą veiklą, kuria užsiimdamas galėtum geriau pažinti save“,- įsitikinusi moteris. Ji visiems pataria, jei tik turi kokį užslėptą talentą – leisti jam skleistis. ,,Bandykite, darykite, jokiu būdu nesustokite ir jums pavyks“, - sakė Daiva.