Visiems, kurie dalyvavo operacijoje, ir tiems, kurie netiesiogiai bendradarbiauja palengvindami sergančių žmonių kančias – kaip Alytaus Šv. Kazimiero parapijos klebonas Rytis Baltrušaitis – norėčiau išreikšti savo ir savo šeimos narių dėkingumą, taip pat palinkėti sėkmės jų darbe. Šiandien, begalinių socialinių ir ekonominių sunkumų apsuptyje – jie ir toliau tvirtai tiki savo sunkia misija.

Viešai ir nuoširdžiai dėkojame visuomenės sveikatos įstaigai,  Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei ir jos visiems darbuotojams už aukštą profesinių įgūdžių lygį, dėmesį ir nuoširdumą. Šie puikūs žmonės išgelbėjo Liudmilos Petraitienės gyvybę, kada atrodė, kad nėra išeities, ir gyvenimas slysta iš rankų. Ypatingai dėkojame reanimacijos skyriaus personalui ir operavusiam gydytojui chirurgui Mariui Krakauskui – už nuolatinį dėmesį, suteiktą gydymą, priežiūrą ir bendravimą.

Spalio 3 naktis turėjo būti kaip ir visos kitos. Net iš tolo neįsivaizdavome, kad atsitiks žiaurus įvykis. Į L. Petraitienės namą, esantį Alytuje, Gamyklos gatvėje, išdaužydama langą, įsibrovė plėšikų gauja. Pagyvenusią 75 metų moterį jie sviedė ant grindų, lipnia juoda juosta aprišo akis, burną, rankas, keikėsi ir, svaidydamiesi grasinimais, mindžiojo kojomis jos kūną.

Tik Dievo palaima padėjo aukai pasprukti iš namo, kuriame siaubūnai ieškojo grobio, nors jų laimikis buvo prastas, o padaryti fiziniai sužalojimai galėjo kainuoti gyvybę, o šiai dienai liko neįgalus, suluošintas žmogus. Tą pačią dieną L. Petraitienė jau buvo ligoninėje, kaimynė Loreta, pamačiusi jos skausmą ir sunkią būklę, nedelsdama iškvietė skubią pagalbą, kuriai esame dėkingi – taip pat kaip ir kitiems kaimynams, dabar padedantiems sveikstančiai mamai: Arūnui, Petrui, Daivai, Mariui, Rimai. Tikime, kad mama  bus tokia, kokia buvo prieš įvykį – sveika ir savarankiška. 

Buvo atlikta skubi operacija, chirurgas M. Krakauskas, kaip ir visas operacinės dalinys, sutelkė visas pastangas, kad išgelbėtų pacientę nuo mirties, nors vilčių praktiškai nebuvo. Po operacijos ilgos baimės ir laukimo dienos tęsėsi reanimacijos skyriuje intensyvioje terapijoje, kur L. Petraitienės gyvybinės funkcijos buvo palaikomos aparatais, masyviomis dozėmis vaistų ir 24 valandas per parą nesustojančių medikų rūpesčiu su žmogiška šiluma ir atsidavimu pacientui. Po dviejų savaičių komos būsenos – pagaliau atgavo sąmonę. Nors būsena buvo kritinė, matėsi sveikimo ženklai, o dabar L. Petraitienė jau savo namuose tęsia gydymą su viltimi pasveikti. 

Jautėme pareigą viešai padėkoti, nes neretai, ypač sveikatos priežiūros srityje, iškyla negatyvumas, o teigiami dalykai dažniausiai lieka neišsakyti.

Nuoširdus ačiū žmonėms, kurie vėl suteikė L. Petraitienei gyvybę.

Su pagarba, L. Petraitienė ir jos dukros