Šiandien spalio 29-oji – Teismo ekspertų diena. Lietuvoje yra vos 40 nekilnojamojo turto srities ekspertų, viena iš jų Alytuje – Raminta Vaitiekūnienė. Ji atvirai pasidalijo profesinio gyvenimo užkulisiais: „Yra buvę taip, kad mane pasitiko klientas su kirviu.“

– Ar turite įsimintiną istoriją iš profesinio gyvenimo?

– Universitete dariau pristatymą apie savo darbą vaizdo įrašo formatu. Sudėjau kadrus iš kasdienybės, kaip man tenka bendrauti su įvairaus plauko klientais. Yra buvę ir taip, kad mane pasitiko su kirviu. Atvažiavau vertinti objektą, prieinu prie senjorės, kuri manęs laukė ir atbėga jos anūkas su kirviu. Tuo metu labai išsigandau, bandžiau paaiškinti, kodėl atvykau, o pokalbio pabaigoje išsiaiškinome, kad jis tiesiog skaldė malkas ir pamatęs mane tiesiog su tuo kirviu atbėgo. Tai tokių istorijų daug yra buvę.

– Ar korupcija vyrauja jūsų darbe? Esate sulaukusi pasiūlymų dėl kyšių?

– Esu sulaukusi ir ne kartą. Dažnai žmonės sako, kad reikia įvertininti atgaline data ir brangiai, bet aš tokiems žmonėms atsakau, kad užsakomieji reisai baigėsi ir kad dėl vieno objekto savo reputacijos nesigadinsiu.

– Kokį brangiausią ir pigiausią objektą teko vertinti?

– Brangiausias buvo 3,5 mln. Eur pastatas Palangoje, o pigiausias, kai žemės sklypo dalies kaina buvo įvertinta 170 Eur, o už turto vertinimą reikėjo susimokėti 200 Eur.

– Raminta, sakykite, koks yra sėkmingos karjeros receptas?

– Įsiklausymas į klientus ir jų problemų sprendimų ieškojimas. Žinoma, taip pat motyvuoja ir grįžtamasis ryšys, nuoširdžios padėkos. Per daug metų šios sferos darbo patirties turiu klientų, kurie vis sugrįžta. Labai myliu savo darbą, pagal klientų poreikius dirbu net ir savaitgaliais ar po darbo valandų, tačiau man tai nesudaro diskomforto. Man malonu važiuoti į objektus, padėti ir pakonsultuoti. Dirbu vertinimo srities asistente jau nuo 2003 m., o 2012 m. kartu su vyru atsidarėme savo įmonę. Padalinius turėjome ne tik Alytuje, bet ir  Šilutėje, Marijampolėje. Po kelių metų tokio pasižaidimo supratome, kad geriau atliksime mažiau darbų, bet kokybiškiau, todėl atsisakėme asistentų ir apsistojome tik Alytuje.

– Šeima neprieštarauja, kad dažnai jūsų su vyru savaitgaliais nebūna namuose?

– Mūsų įmonės pavadinimas „IdeArt“, tai arba dirbi idėjiškai, arba ari. Tai tapo mūsų kasdienybe, dukros supranta, kad galbūt tėvai savaitgalį dirbs. Viską darau pati, o vyras yra įmonės direktorius, tačiau jis labai intelektualus žmogus. Jei man kyla klausimų, aš kreipiuosi į jį, ir jis man duoda daug vertingų patarimų. Mano darbo pobūdis yra įsigilinti į objekto dokumentus, susidariusias problemas ir ieškoti sprendimų. Dirbu su notarais, antstoliais, geodezininkais, matininkais, brokeriais, advokatais ir kitais specialistais. Mane vertina už atliktus kokybiškus darbus ir išspręstas problemas. Darbų turiu pakankamai, pora mėnesių į priekį. Dirbu su padėjėja jau ilgus metus. Viena kitai padedame, suprantame ir stengiamės viską suspėti.

– Ar dažnai žmonės permoka už NT objektus?

– Taip, nes retai žmonės kreipiasi į turto vertintojus konsultacijos, tokių paslaugų kainos nėra didelės. Žmones dažnai veikia sentimentai, todėl įkainoja NT objektus brangiau. Kitas segmentas yra poros, kurios skiriasi – jiems tampa svarbus kiekvienas euras. Jei NT pasilieka sau ir kitai pusei reikia išmokėti – tai tas objektas turi būti labai pigus. Žinoma, yra buvę istorijų, kai besiskiriantys žmonės mano kabinete susidraugauja ir nusprendžia namą palikti vaikams.

– Kaip nustatoma objektų kaina? 

– Pavyzdžiui, vertinant butą yra atsižvelgiama į statybos metus, aukštą. Įėjus į jį, racionaliai turi įvertini buto lygį ir palyginti su identišku jau parduotu. 

– Sunku buvo išsikovoti savo šios srities vardą?

– Visur reikėjo ir vis dar reikia. Prieš eidama į teismą turiu pasidaryti šukuoseną, kad atrodyčiau gerai, bet visada mane pasitinka stereotipiškai, kaip moterį, todėl visuomet turiu pabrėžti, ką esu baigusi ir pademonstruoti savo įgytas žinias.

– Kaip pasirinkote Turto vertintojos profesiją?

– Kai įstojau į šią programą, mano profesija nebuvo populiari. Skaičius įsimenu nuo mažens, pamačiusi automobilio numerius, po pusės metų galėčiau pasakyti, kokie buvo. Kažkada mama garsiai diktuodama užsirašė telefono numerį ant veidrodžio, o aš, būdama antrajame aukšte, išgirdau. Kitą dieną ji man skambina prašydama, kad nueičiau pažiūrėti, o aš jai tiesiog iš atminties padiktavau. Studijavau statybos inžinerijos bakalaurą Vilniaus Gedimino technikos universitete ir ten pat pirmąjį magistrą – nekilnojamo turto vertinimą,  o antrąjį magistrą Mykolo Romerio universitete – teisę.

– Įvardykite savo darbo privalumus ir trūkumus.

– Man nepatinka, kai kiti be jokio išsilavinimo pristato save ekspertais. Turto vertintojų Lietuvoje yra apie 300, o teismo ekspertų, kurie yra išsilaikę specialių žinių egzaminą Teisingumo ministerijoje, yra tik apie 40.  Pietų Lietuvoje esu tik viena, o kiti Vilniuje ir Kaune. Kai išsilaikai egzaminą, kyla tavo kvalifikacija, gali vertinti objektus teismams, antstoliams, bankroto byloms ir t. t. Pasitaiko, kad mane kviečia dalyvauti teismo posėdžiuose teikti paaiškinimus, kodėl taip įvertinau objektus. Juk pinigai ir jų dalybos – visiems aktuali tema.