Šv. Velykos neįsivaizduojamos be jų simbolio – margučio. Alytaus kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulytė dar vaikystėje pamėgo tradiciškai dažyti kiaušinius su svogūnų lukštais ir įvairiomis žolelėmis. O marginti vašku išmoko jau dirbdama Alytuje. Įprastai marginti ji pradeda likus 3–4 savaitėms iki Velykų, po porą valandų vakarais.

Vilma, papasakokite trumpai apie save.

Esu iš Druskininkų, o Alytuje gyvenu jau du dešimtmečius. Nelaikau savęs tikra alytiške, bet tikrai esu dzūkė. Atvykau į Alytų dirbti Kraštotyros muziejuje, čia ir dirbu iki šiol.

Kaip atsirado pomėgis marginti kiaušinius?

Nuo vaikystės tradiciškai dažau kiaušinius su svogūnų lukštais ir įvairiomis žolelėmis. Prieš kiekvienas Velykas taip marginu ir dabar. Ir man tai labai patinka: neapsakomas jausmas apima, kai, išėmus iš puodo svogūnų lukštuose išvirtą margutį ir jį išvyniojus iš lukštų ir žolių marškinėlių, išvysti netikėtą derinį. Marginti vašku ar skutinėti mūsų šeimoje niekas nemokėjo, nors išbandyti šiuos būdus visada norėjau. Dar mokydamasi mokykloje vieną kartą mėginau dažyti vašku, tačiau man nieko nepavyko. Tuo metu informacijos, kaip tą daryti, nebuvo labai daug, kažką buvau mačiusi per televiziją, o mano aplinkoje nebuvo marginančiųjų vašku. Šio būdo išmokau jau daug vėliau, dirbdama Kraštotyros muziejuje iš kolegų ir iš tautodailininkės Audronės Lampickienės vestų pamokų. Man iškart labai patiko. Pradžioje raštus kopijuodavau iš pavyzdžių ir visai neblogai išeidavo. Nudažius keletą margučių vašku prieš Velykas, norėdavosi marginti ir toliau, betgi kur juos dėti? Iš A. Lampickienės sužinojau apie tuščių, išpūstų kiaušinių dažymą ir tai buvo galimybė pratęsti šį procesą ilgesnį laiką.

Kokie marginimo motyvai Jums gražiausi? Ar simboliuose slypi kokia prasmė?

Marginu tai, kas man geriausiai išeina. O geriausiai pavyksta įvairiausi saulės motyvai. Ypatingos prasmės raštams ar spalvai tikrai neteikiu. Galbūt jeigu tai būtų atėję iš vaikystės, gal tada ir būtų svarbu perteikiant tam tikras prasmes. Mano manymu, ką mums reiškia vieni ar kiti simboliai, yra labai individualu, tad kiekvienas gali atrasti tai, ko jam pačiam reikia.

O kaip atsiranda raštai? Ar jų dėliojimas paremtas logika ar daugiau intuityviai ranka veda?

Paėmusi kiaušinį, niekada nežinau, koks jis bus. Padedu tašką ar brūkšnį ir taip po truputį dėliojasi raštas. Bet negaliu sakyti, kad nesivadovauju logika. Visada marginant kiaušinį jį dalini į dvi, tris ar keturias erdves, raštas pradedamas iš centro einant link kraštų. Jeigu marginu keliomis spalvomis, stengiuosi, kad raštelio spalvos derėtų. Deja, negaliu pasigirti, kad visada pavyksta.

Ką Jums apskritai reiškia margučių marginimas? Kiek laiko skiriate šiam pomėgiui?

Man tai yra meditacija ir galimybė išreikšti kūrybinį potencialą. Aš dažnai juokauju: „Kadangi nemoku piešti, galiu bent jau taškelius ir brūkšnelius sudėlioti ant margučio.“ Įprastai marginti pradedu likus 3–4 savaitėms iki Velykų, po porą valandų vakarais. Tiek laiko man pakanka. Po švenčių prasideda kitas etapas ir kiti darbai.

Ką manote apie modernius velykinių kiaušinių dažymo būdus?

Aš pati jų nesirenku, nes tam nebelieka laiko. Manau, kad tai yra vienas iš būdų tęsti pačią kiaušinių marginimo tradiciją.

Esate Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus narė. Kuo Jums svarbi ši bendrystė?

Mano pagrindiniai užsiėmimai yra vytinių juostų audimas ir kumštinių raštuotų pirštinių mezgimas. Būdama sąjungos nare turiu progą susipažinti su panašiai mąstančiais žmonėmis, rasti savo amato bendraminčių. Tai yra puiki galimybė plėsti akiratį, išmokti kažką naujo. Pavyzdžiui, aš jau keletą metų dalyvauju Dzūkijos skyriaus organizuojamose „Audimo savaitėse“, kur bandau perprasti audimo staklėmis subtilybes.

Jūsų margučių galima rasti meno salone „Dzyvai“. Parduodami tie minėti išpūsti? Kaip juos padarote?

Tai tik kiaušinio lukštas, be kiaušinio turinio. Nėra jokios rizikos, kad bus sugedęs. Deja, labai dužus. Pirmiausia kiaušinio gale (dažniausiai smailiajame, bet nebūtinai) padarau nedidelę skylutę (iki 2 mm skersmens, tam naudoju žiogelį). Tada tuščiu švirkštu stumiu į kiaušinio vidų orą. Oras išstumia kiaušinio turinį. Tada vėl švirkštu prileidžiu vandens, išplaunu. Kai pradedu dažyti, pirmiausia gerai užvaškuoju šią skylutę, kad dedant į dažus nepribėgtų vandens.

Jeigu neturite švirkšto, galite padaryti po skylutę viršuje ir apačioje, tada kiaušinio turinį pašalinsite pūsdami orą patys. Šiuo atveju bus lengviau, jeigu skylutės bus kiek didesnės.

Ar pati saugote margučius? Kokį turite seniausią?

Turiu kelis savo pirmuosius vašku numargintus margučius. Tik pradėjusi marginti vašku keletą metų pasilikdavau po vieną labiausiai patikusį. Dar turiu daug išpūstų margučių, nes tiek, kiek numarginu, neišdovanoju, o pardavimu ypatingai neužsiimu, atnešu tik į „Dzyvų“ saloną prieš Velykas.

Ar mėgstate valgyti kiaušinius?

Tai nėra labai dažnas maistas mano racione. Kad prieš Velykas turėčiau 30–40 tuščių kiaušinių, pradedu juos kaupti tik prasidėjus žiemai.

Kaip Jūs švęsite Velykas? Koks jausmas apima, kai laukiate Velykų? Gal gaminate kokį velykinį patiekalą?

Velykoms visada važiuoju namo pas tėvus. Tradiciškai susirinks visa šeima ankstyvųjų pusryčių. O tikroji šventė man yra pats pasiruošimo procesas, vadinasi, švęsti pradedu prieš mėnesį. Velykos man yra pavasario ir atgimstančios gamtos simbolis. Mano pagrindinis darbas prieš jas – kiaušinių dažymas ir tvarka namuose. Jeigu grįžtu anksčiau, padedu mamai minkyti tradicinį mielinį pyragą.