Daugų seniūnijos bendruomenės „Perkūnkalnis“ narė Nijolė Stakėnienė jau bene 15 metų riša verbas, įvairias dekoracijas iš žolynų. Moteris net sapnuose nesapnavo, kad jos darbai bus eksponuojami Lietuvos Respublikos Seime ir net užsienyje. Unikaliomis verbomis ir dekoracijomis domisi ir pirkėjai iš Vokietijos, Prancūzijos, o jos „šiaudinukai“ kartu su kitais Lietuvos kūrėjų darbais buvo pristatyti parodoje Italijoje.

Darbų paroda – šalies parlamente

Nuo kovo pradžios moters rankomis kurtais dirbiniais buvo galima pasigrožėti Lietuvos Respublikos Seime atidarytoje jos darbų parodoje „Žolynų burtai“.

Kadaise moteris pradėjo rišti verbas savo malonumui ir niekada nesiekė dalyvauti parodose. Paskatinta „Perkūnkalnio“ bendruomenės pirmininkės Aldonos Jankauskienės, ryžosi atidaryti parodą Parlamente.

„Man tai – didžiulis įvykis, garbė ir pripažinimas. Didžiausia ačiū Aldonai Jankauskienei. Paroda Seime atsirado jos dėka. Dėkoju ir bendruomenės žmonėms, kurie dalyvavo jos atidaryme, už palaikymą“, – kalbėjo N. Stakėnienė.

Su kūryba neturėjo nieko bendro

N. Stakėnienė gimusi nedideliame Alytaus rajono Pavartėnų kaime ir lankiusi Pocelonių mokyklą. Jaunystėje jos pasirinktas gyvenimo kelias su kūryba nieko bendro neturėjo: Vilniaus elektromechanikos technikume Nijolė įgijo greitaeigių skaičiavimo mašinų programuotojos operatorės specialybę.

Maždaug prieš keturis dešimtmečius moteris dirbo Alytaus rajono savivaldybės priimamojo sekretore. Kartais jai tekdavo sukomponuoti puokštę, tačiau tada net nepagalvojo, kad kada nors riš verbas.

Dirbiniuose – autentiška technika

Nijolės verbos – įvairių dydžių, yra gaminusi net ir žmogaus ūgio. N. Stakėnienė kuria iš to, ką duoda gamta. Jos darbuose pilna sakralinių baltų ženklų ir kitų lietuviškų simbolių. Rišti verbas ir dekoracijas iš žolynų ji išmoko pati. Kūrybinis kelias prasidėjo maždaug prieš penkiolika metų, kai nenorėdama išmesti daugybės priaugintų augalų, nusprendė juos džiovinti ir iš jų rišti verbas. Taip pat ji sukūrė savo autentišką techniką ir pradėjo kurti išskirtines dekoracijas iš šieno, naudoja daug kitų lauko augalų: zuikio ašarėles, katpėdėles, motiejukus, bajores, javų varpas, linus. Šieno dekoracijose vaizduojami sakraliniai baltų ženklai, gyvybės medis, kryžius.

„Mano darbuose įkomponuota daug paukštelių, nes mūsų apylinkėse nuo seno buvo tikima, kad paukštelyje laikinai apsistoja mūsų artimųjų vėlės, atėjusios mūsų aplankyti per šventes. Prieš šventes visuomet buvo daroma daug paukštelių, kurie kabinami ant kalėdinės eglutės, Velykų medžio, šiaudiniuose soduose bei saugomi kiekvienų namų vėlių kampelyje“, – pasakoja Nijolė.

N. Stakėnienės darbai puošia bendruomenės „Perkūnkalnis“ ir Alytaus rajono šventes. Moteris veda ir žolynų rišimo edukacijas vaikų dienos centruose, kitose bendruomenėse, įvairiuose renginiuose. Tautodailininkų ir amatininkų mugėse Nijolės šieno paukštukai ir subtilios verbos nuolat sulaukia daug dėmesio, yra populiarios ir perkamos.