Pieno supirkimo kainai nukritus tiek, kad ūkininkams jo pardavinėti tiesiog neapsimoka, vieni jį tiesiog išpila laukuose, o štai iš Burbiškių kaimo Alytaus rajone į Jazminų turgavietę trečiadienio rytą atvykęs ūkininkas Lukas Marcinonis norėjo pdadaryti gerą darbą ir pieną savo iniciatyva žmonėms dalino nemokamai. Visgi vyras sako, kad antrą kartą tam turbūt nesiryžtų, nes labai nuliūdino daugelio žmonių elgesys.

„Daug kas išpila, nes neturi su kuo to pieno vežti – taip tiesiog paprasčiau, o aš norėjau verčiau jau išdalinti. Bet šiandien matyta situacija labai nuvylė. Žmonės pyko, lipo vieni kitiems per galvas, priekaištavo. Prašydamas, kad bent kiek atsitrauktų, prarėkiau visą balsą. Gerai, kad padėjo žmona. Kartais tiesiog norisi elementarios kultūros“, - įspūdžiais dalijosi ūkininkas L. Marcinonis.

Pasak jo, žinoma, buvo ir geranoriškai nusiteikusių, kultūringų žmonių, kiti net nenorėjo imti nemokamai – vis tiek davė pinigus, norėjo paremti ir laukė eilėje, kol kiti riejosi tarpusavyje.

„Esu dėkingas palaukusiems, supratingiems gyventojams. Juk visi esame žmonės, džiugu, kai ir elgiamės atitinkamai“, - sakė ūkininkas.

Jis šįryt išdalino apie 800 litrus pieno. Vieniems jį pylė į stiklainius, butelius, kitiems – netgi į bidonus.

Buvo priėjusi ir garbaus amžiaus moteris, kuri ūkininkui primygtinai davė pinigus ir prašė įpilti buteliuką pieno. Kaip vėliau paaiškėjo, tai – buvusi mokytoja.

„Moteris išlaukė iki pat pabaigos. Ir tarstelėjo, kad laukia pensijos, o kol kas sunku jai išsiversti, su mikroautobusais nevažinėja, vaikšto pėsčiomis, kad bent kiek sutaupytų. Žinote, tokie atvejai tikrai stebina. Kažkada dirbo mokytoja, o dabar skaičiuoja paskutinius pinigus? Kad ir pačiam nelengva, daviau jai ir pieno, ir eurų nuo savęs. Tiesiog gaila“, - pasakojo vyras.

Pasak Luko, ne iš gero gyvenimo teko pieną dykai dalinti ir jam. Pieno pardavimas – vienintelis ūkininko šeimos pragyvenimo šaltinis, tačiau pastaruoju metu pieno supirkimo kainos drastiškai krinta, ir ūkininkai eina „į minusą“.

„Kainos mažinamos savavališkai, nesilaikant jokių įspėjamųjų terminų. Kasdien ūkio priežiūrai paskiriu 150-200 eurų, neskaičiuojant savo darbo. Bet šiuo metu, galima sakyti, dirbu už dyką ir dar į minusą. Trečia diena nedirbu savo normalaus darbo, o užsiimu pieno pilstymu: ėmė ir iš namų, o dabar atvežiau į turgų“, - pasakojo L. Marcinonis.

Daugelis ūkininkų, tokių kaip Lukas, neturi antro pragyvenimo šaltinio. Karvių neišparduosi ir visko nemesi – daug kam skirtos paramos ir privalu paisyti terminų, įsipareigojimų valstybei.

Pasak Alytaus rajone gyvenančio ūkininko, dabar viskas priklauso nuo to, ar keisis perdirbėjų kalbos ar ne.

„Užtektų savaitės, kad visi neduotų pieno, ir perdirbėjai atvažiuotų kalbėtis. Aš esu smulkus ūkininkas – 500 litrų į dieną yra juokas, reikia vienytis ir tiems, kas penkias, dešimt tonų duoda“, - kalbėjo vyriškis.

Ūkininkas L. Marcinonis taip pat kreipėsi ir į pačius žmones, ragindamas ir juos prisidėti prie to, kad situacija keistųsi.

„Jei neitų į didžiuosius prekybos centrus, o ateitų kad ir pas mane nusipirkti pieno – išloštų ir jie, ir aš. Perdirbėjai netektų pieno, prekybos centrai – pelno, pardavimų, užsisuktų grandinė, kuri galbūt kažką pakeistų į gera“, - svarstė ūkininkas.