Europos komisija (EK) siūlo pasauliui pervadinti Kalėdas pakeičiant jų pavadinimą į „šventinį laikotarpį“, nes „žmonių religinės tradicijos ir kalendoriai yra skirtingi“. Tuo pačiu siūlo atsisakyti kreipinio „ponios ir ponai“ ir pakeisti jį kreipiniu „brangūs kolegos“. 

Ačiū Dievui, kad Vatikano valstybės sekretorius kardinolas P. Parolinas nesutiko su (EK) rekomendacijomis atsisakyti lytį apibūdinančio kreipinio ir tokiu būdu nevartoti žodžio Kalėdos. Bet tai tik laiko klausimas, kada šis Šventas žodis - Kalėdos, bus išplėštas iš mūsų širdžių, nes (EK) dokumentas nukeltas tobulinimui.

Ar tikrai čia yra lyčių diskriminacija ir kodėl norima taip naikinti pamatines krikščionių vertybes?  Ar naujai pakeisti žodžiai nebeturės lytį apibrėžiančios gramatikos? Kodėl vidinis žmonių nepasitikėjimas pasauliu auginamas vis labiau? Ar siekiant pakeisti žmogaus prigimtį nepadarote jo valstybės įkaitu, o dvasinę būseną atiduodate į nusivylimo kartėlio gniaužtus? Ar čia jau nėra pažeidžiamos jokios teisės?

Visuotinis išderinimas yra vienas didžiausių žmogiškosios egzistencijos triukų: kryptingas esmės pakeitimas, išlaikant išorinį pavidalą. Jei pašalinsi iš krikščioniškojo tikėjimo Šv. Kalėdų, Kūčių, Velykų pagrindinę esmę – mūsų atpirkėją Jėzų Kristų, tai formaliai liks nuo tikros religijos nutolęs ir stulbinančiai sukomercintas į vartotojiškumo garbinimą ritualas. Kūdikio gimimą ėdžiose pakeis daug blizgučių, bižuterijos, daug maišų dovanų ir naujausio modelio „divaisai“. Visa tai bus skandinama į daug ėdesio ir gėralo paverstą puotą pilvui, gink Dieve ne dvasiai. 

Nepastebimai keičiant žmonių protuose ir širdyse pamatines dorovines jų vertybes į paviršutiniškas - materialistines, hedonizmu dvelkiančias priklausomybes, gaunam pilką, belytę, tautinės savimonės neturinčią, nepasotinamų vartotojų masę. Tokio stiliaus teorijoje bandoma koduoti, kad malonumas yra svarbiausias dalykas gyvenime, vienintelis gėris ir galutinis žmonijos tikslas. Brukama koncepcija siekiant vertinti žmogaus poelgius ir įrodyti jam, kad poelgis vykęs yra tuo atveju, kai gyvenime patiriama daugiau malonumo ir mažiau kančios. Tad be vargo ir kančios žmogus puikiai paklus šio pasaulio žaidimo taisyklėms.

Mes tyrą meilę pakeitėme purvinu seksu, šeimą – bendru „šmutkių“ sumetimu į krūvą, nuoširdų bendravimą – „folovinimu“, „postinimu“, „influencinimu“. Jėzaus gimimo šventę jau puikiai išmokome švęsti ir be Jo. Jei Išganytoją išstūmėm už savo gyvenimo paraščių, o vilties ir džiaugsmo Dvasią iškeitėm į  "Black Friday" akcijų, išpardavimų beprotystę. Tai belieka savo tapatybę su visa įmanoma esybe pakeisti į primygtinai brukamą, kupiną dirbtinio moralinio sterilumo, nemąstančią belytę būtybę.

Kartais atrodo, kad tame (EK) nebėra likę protingų asmenų, o gal niekad ir nebuvę tokių žmonių? Juos galima pavadinti tik kažkokiomis išsigimusiomis „kreaturomis“, kurios susimaišė į vieną liūliuojančią masę, bandydamos viską pakeisti iš pat šaknų. Jauni žmonės jau atsisako gimdyti vaikus, bijodami į tokį pasaulį paleisti naują gyvybę. 

Ar Briuselis atėjo naikinti viską, kas yra šventa? Ar ne ta pati (EK) valdo pandemiją?