Alytaus rajone, Kriaunių kaime, yra sodyba, pro kurią pravažiuodamas dažnas sustoja ar bent sulėtina greitį, kad geriau įsižiūrėtų. O drąsesni net užsuka pas šeimininką į kiemą ir paprašo nusifotografuoti prie ūkinio pastato. Žmonių dėmesį patraukia ant jo pritvirtinti ratų gaubtai, kurių čia šimtai. Vaizdas iš tolo atrodo įdomiai.

„Kalpokų pasaulis – taip šią mano sodybą vadina žmonės. Juos  jie pastebi, sustoja, teiraujasi, kodėl aš jais taip išgražinau pastatą“, - šypsojosi Kriaunių kaimo gyventojas Romas Bartusevičius. Tai jis pririnko šimtus ratų gaubtų, kuriuos pritvirtino prie pastato sienų.

Kolekcionuoti gaubtus 57 merų vyriškis nusprendė po apsilankymo Zarasuose. Jam dažnai po Lietuvą tenka važinėti darbo reikalais. Zarasuose jis pastebėjo pirties pastatą, kuris visas buvo išgražintas ratų gaubtais.

„Man pasirodė gražu ir įdomu. Ypač, kai šviečia saulė, tie ratų gaubtai priduoda savitumo, visokie atspindžiai žaižaruoja“, - sakė R. Bartusevičius.

Po to karto jis taip pat nusprendė rinkti ratų gaubtus ir jais papuošti savo ūkinį pastatą.

„Kalpokus“ jis renka jau aštuonerius metus. Ant sodyboje esančio pastato šiuo metu spindi arti 500 ratų gaubtų, neretai vadinamų „kalpokais“.

Jie į vyro sodybą atkeliavo iš visos Lietuvos. Jei tik kur važiuodamas darbo reikalais pakelėje pamatydavo, iškart pasiimdavo. O žinodami apie Romo pomėgį, jei tik turėdavo, gaubtų jam atveždavo ir draugai, ir artimieji.

„Dabar jau rasti ratų gaubtų sudėtingiau, ratlankiai lieti. Tad ir mano kolekcionavimas pristabdytas“, - sakė Alytaus rajono gyventojas.

Daugiausia ant jo pastato sienos kabo „Audi“ markės automobilių ratų gaubtų. Romas anksčiau netgi žymėdavosi, kiek ir kokių jų randa, kad nepamestų skaičiaus.

Vyriškis prasitarė, kad kažkada kolekcionavo ir monetas, galbūt ateityje vėl imsis kažko naujo. Svarbiausia, kad būtų sveikatos ir entuziazmo.

Stengdamasis palaikyti gerą fizinę formą, Romas kasdien į darbą važiuoja dviračiu, iš viso numina septynis kilometrus. Vyras džiaugiasi gyvendamas kaime, savo tėviškėje. Anksčiau jam teko pagyventi ir Alytuje, bet miestas didelio įspūdžio nepaliko.

„Prie asfalto aš nepratęs, esu žemės vaikas. Man reikia gryno oro, ramybės, savo kiemo, gamtos“, - šypsojosi R. Bartusevičius.