Nedidukė moterytė, su šiaurietiško ėjimo lazdomis, it voverytė liuoksi po Alytų – užkalbinau ją Jotvingių turguje.

 

 „Kur skubat, kur kapliuojat, ar geri jums šie metai?“– prisistačiau, kad kalbina „alytusplius.lt“. Iškart ir pasakiau, kad sekmadienį apie 9.30 val., tegul vaikai ar anūkai paspaudžia „lopelį“ ir ras internete ją besišypsančią.

 

Daugiau vargo ir daugiau stiprybės duota

 

„Aš – laiminga, metai buvo geri, sveikata nesiskundžiu. Svarbiausia, nepanikuoti, tada gyvensi. Kas eina į paniką, tą greitai suvirškina“, – iš gyvenimo patirties kalbėjo alytiškė Janė Marijona Kumetienė (Dumbliauskaitė).

 

Janė Marijona Jotvingių turguje pas Birštono krašto ūkininką Valdą Mockevičių nusipirko sėmenų aliejaus ir vėl į kojas. Ji taip įprato kasdien žingsniuoti ir gerai jaustis, kad negali kitaip gyventi.

 

„Apeinu parduotuves, seseris, vakarais bažnyčion nueinu“, – Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčią lanko. – Dirbau „Snaigėje“, nuodingos darbo sąlygos – azotas, sieros rūgštis. Iš mūsų trijų pamainų tik keletas gyvų liko. Net stebiuosi, kad gera sveikata vis dar manęs neapleidžia“.

 

„Aš laiminga“, - sako alytiškė senolė Janė Marijona Kumetienė.

 

Įkopusi į devintąją dešimtį, gimė 1937-aisiais, J. M. Kumetienė džiaugiasi keturiais savo vaikais, septyniais anūkais. Ir pati gimusi gausioje šeimoje – septinta iš devynių vaikų. Gimė Kriaunių kaime, gal kaimo žmonėms daugiau vargo ir daugiau stiprybės duota?

 

Pas gerus meistrus kaip pas daktarus – eilė

 

Buvo dienų, kai Jazminų turguje galėjai ragą pūsti – niekas dėmesio nekreiptų. Savaitės viduryje prie riešutų aruodo pamačiau alytiškius Rimantę ir Eimantą Ražanauskus su mažuoju Aisčiu. Išgirdau kalbant apie kelionę į užsienį.

 

„Ir jūsų laukia kelionė?“– nė nepajutau, kad pradedu bambėti, matyt, senstu. Pagalvojau, kas beliks, jei visi jauni išvažiuos.

 

„Atostogos, važiuojam pas draugus, į šviesų šventę“, – jauna šeima net neketina emigruoti. Priešingai, jiems ir čia gerai sekasi: Rimantė sukasi versle, o Eimantas – mylintis savo darbą mūrininkas. Pas tokius meistrus kaip pas daktarus – eilė. Kai yra paklausa, pinigai kiti, net nesinori užsienyje uždarbiauti.

 

„Kitais metais laukia ir mūsų permainos: iš Alytaus kraustysimės į Norgeliškes, jo diedukų  ir prosenelių namus“, – sakė Rimantė ir mačiau, kad visų trijų akys švietė.

 

Žilė galvoj, bet nepamiršo, kur jaunystėje šoko

 

Šeštadienį, prisipirkę sūrių, sviesto, krienų, kitokių gėrybių, Jazminų turguje susitiko  jaunystės draugai – Pranas Gudynas ir Pranas Rauličkis. Abu jau „Sodra“ lepina, o P. Rauličkis dar ir kranininku dirba.

 

Alytaus turguje Jazminų gatvėje susitiko jaunystės draugai: iš kairės Pranas Gudynas ir Pranas Rauličkis.

 

Vosbūčiai, Tolkūnai, Balkasodis, Pupasodis  – jaunystės draugų gimtosios vietos, kartu į šokius vaikščiota.

 

Vėju jaunystė pralėkė, daug kas nuveikta, regis, atsiranda laiko ir pabendrauti.

 

Į Jazminų turgų užsuko žaislų pardavėjas Linas Kudarauskas. Vyriškis gimė ir augo Varėnos rajone, gyvena Vilniuje, o į Alytų užsuka todėl, kad jo mama Vanda Kudarauskienė gyvena Daugų kaime.

 

Mediniais žaislais alytiškių vaikus nudžiugino prekiautojas Linas Kudarauskas.

 

„Atvežu medinių žaislų. Parduotuvėje jie per 20, o turguje –10–12 eurų. Vaikams atsibodo plastmasės ir geležytės. Čia mediniai malūnsparniai, traktoriai, vežimai, miškavežiai – įdomu žaisti. Tėvai perka ir negaili pinigų“, – pasakojo L. Kudarauskas.

 

Šeštadienį atgijo Jazminų turgus. Alytiškiams per Kalėdas apetitas nedingo. Perka bulves. Kilogramas jų – 40 centų.

 

Jazminų turguje bulvių prekiautojas Dalius Laniauskas ir pirkėja alytiškė Jūratė.

 

„Automobilis apšiltintas, bulvės geros, skanios, – sakė prekiautojas Dalius Laniauskas. – Alytiškiai skundžiasi, kad daugiabučių rūsiuose  bulvės jau želia“.

 

Paklausios daržovės: kilogramas salierų gumbų, kaliaropių – 1,5, griežčių, ropių, juodųjų ridikų – 1 euras.

 

Už kilogramą porų prašo 2 eurų, morkų – 80 centų.

 

Šiltnamyje užaugintų 100 g. svogūnų laiškų –70 centų. Mačiau žaliuojančių krapų, petražolių (100 g ) – 50 centų.

 

Svogūnų laiškams užaugti šiltnamyje nesutrukdė šaltukas.

 

Išpaikintos vištos miežių nelesa

 

Arūnas Gumauskas iš Užupių antrą šeštadienį atlėkė į Kaniūkų turgų ir vėl pavėlavo: kviečiai jau buvo išpirkti.

 

„Mano vištos miežių nelesa“, – guodėsi Arūnas, jau skolinęs kviečių iš kaimyno.

 

Užupių kaimo gyventojui Arūnui Gumauskui į Kaniūkus ranka paduoti, tačiau jau antrą šeštadienį jis vėlavo ir nespėjo kviečių nusipirkti.

 

„Malk miežius, maišyk su kitais grūdais, duok ir les“, – patarė Jonas, ką tik švystelėjęs keletą tonų kviečių ir miežių – po 13 eurų.

 

Palyginti su praėjusiu turgumi, kviečių ir miežių (50 kg) kainos šoktelėjo 1 euru: velnio tuzinas tvirtai užrišo maišus po 13 eurų.

 

Sausra buvo, nėra grūdų. Ir tie grūdai, kurie supirkti ir paversti kombinuotaisiais pašarais, turi savo kainą: maišas (40 kg) kombinuotųjų – 12,5, maišas (50 kg)  kombinuotųjų pašarų – 16,5 euro.

 

Kaip  sakoma, lupk karną, kol lupasi, grūdai brangsta – visi nori uždirbti.

 

Pirmą kartą susidūrusieji su padidėjusiomis grūdų kainomis šneka, kad šnekėti. Girdi, skelbimuose kviečių po 8–9 eurus –  kiek nori!

 

„Ką jūs, vyrai, šnekat, – paprieštaravo Virginijus Dapkevičius iš Krekštėnų. – Pagal skelbimą nuvažiavau pirkti pigesnių kviečių – pilna žolių sėklų, vienos pabiros. Aš tokių grūdų gyvuliams nešeriu. Jų nepirko ir supirktuvės, todėl ir skelbiasi.

 

Kaniūkuose avižos – 10–11 eurų. Porą maišų jų po 10 eurų  nusipirko Laima ir Rimas Turauskai iš Alovės.

 

„Arti miestas, kelias geras, į darbą  pats su mašina važinėju“, – nepeikė gyvenimo Alovėje R. Turauskas.

 

Levandinės kalakutės – nekvepia!

 

Grūdus pirkėjai kaip mat išpirko, triušiais, gaidžiais, kalakutėmis, perlinėmis vištomis galėjo ilgiau pasigrožėti.

 

Kaniūkuose – Šarūno Janavičiaus veisliniai triušiai.

 

„Kokios čia kalakutės?“ – klausinėjau Krosnos paukštininkę Astą Antanaitienę, kuri Kaniūkuose prieš Naujuosius apsilankė antrą kartą.

 

„Paprastos, levandinės, viena – 20 eurų“.

 

„Tai, kad jos nekvepia?“ – suraukiau nosį.

 

„Levandinės – pagal spalvą – mėlynos“, – kantriai aiškino Asta.

 

Levandinė kalakutė – nepamainoma mažų paukščiukų  auklėtoja ir sargė.

 

Žinau, kad kalakutės labai geros mažų paukščių auklėtojos, apgina juos nuo paukštvanagių.

 

Turėjo Asta ir perlinių vištų, viena – 10 eurų. Tos – rėksnės stogais eina, bet labai gerus, kietu lukštu, kiaušinius deda.

 

Turėjo vienas paukštininkas gaidžių – po 6 eurus prašė.

 

Perlinės vištos, vadinamos patarškomis, viena – 10 eurų.

 

Niekaip neišklausiau Šarūno Janavičiaus, kiek jo veisliniai triušiai kainuoja. Pasakiau, kad parašysiu „iš lubų“ – be 40 eurų – nešneka! Patiko, nusišypsojo.

 

Gaideliai giedorėliai – po 6 eurus.