Pranešk naujieną!
Tel. 8 616 51 718. El. paštas info@alytusplius.lt

V.Vencius kviečia diskusijai: „Ar pritariate, kad Alytuje reikia gyvūnų kapinių?“

AlytusPlius.lt inf.  •    •  14:09, 2021-01-23
Alytaus tarybos narys V. Vencius ir jo augintinis Čiras.

Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys Valerijus Vencius raštu kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas nedelsiant organizuoti gyvūnų kapinių steigimą mieste, nustatant laidojimo jose tvarką.

 

Tarybos narys pažymi, kad tokios kapinaitės jau įrengtos Vilniuje, Kaune, Kauno rajone, Klaipėdoje, Panėvėžyje, Jonavoje.

 

Skaitytojams pateikiame neredaguotą tarybos nario V. Venciaus pasisakymą jo feisbuko paskyroje ir kvietimą diskusijai.

 

Praėjusių metų pabaiga ir 2021-ųjų pradžia mūsų šeimai atnešė labai daug liūdesio, skausmo bei streso, netekome dviejų mums ypač brangių žmonių. Lapkritį mirė žmonos Rigondos Tėtis, o sausio 8 d. mano Mamytė. 

 

Negana to, prieš savaitę staiga susirgo mūsų augintinis nykštukinis pinčeris Čiriukas. Skubiai nuvežus į veterinarijos kliniką daktaras pasakė, kad vilties mažai. Mūsų mažiukas buvo be sąmonės, sutrikęs kvėpavimas, iki 33° nukritusi kūno temperatūra. Akyčių vyzdžiai į šviesą nereagavo. Prisipažinsiu, verkėme kaip dėl artimiausio savo šeimos nario. Ko gero, daugeliui, kas yra auginę šuniuką, kačiuką ar kitą gyvūnėlį, šis jausmas gerai pažįstamas. 

 

Skubu pranešti, kad šiandien, prabėgus penkioms dienoms, Čiriukas yra gyvas ir sveikas. Kelias dienas teko intensyviai gydyti lašelinėmis ir leidžiamais vaistukais, vitaminais. Dėl to esame labai dėkingi veterinarijos klinikos Alytuje "Vetaminas" kolektyvui.

 

Kodėl šiandien pradėjau rašyti šias eilutes? Su Čiriuku kasdien lankantis klinikoje, teko kalbėtis su kitais keturkojų pacientų šeimininkais, su klinikos kolektyvu, apie tai, ką reikėtų daryti jeigu gyvūnėlis numiršta. O juk anksčiau ar vėliau taip ir nutinka kiekvienam gyvam organizmui Žemėje. Gerai, jei šeimininkas gyvena nuosavame name ar turi sodybą, sodą. O jei gyvena bute? Kaip ir kur daugelį metų mylėtą augintinį deramai palaidoti...?

 

Besidomint gyvūnų kapinių problematika man užkliuvo psichologo Olego Lapino mintys.

 

„Iš pagalbininko šuo tapo šeimos nariu. Prie tokio pasikeitimo prisidėjo ir mažėjančios šeimos. Vis mažiau gimsta vaikų. Tą tuštumą užima gyvūnėliai, kurie tampa žmonėms itin brangūs. Juk kiekvienam tenka pastebėti, kad atsidaro specialiai gyvūnams skirtos kirpyklos, viešbučiai, sanatorijos, atsiranda ir kapinės“, - teigia O. Lapinas.

 

Anot jo, mes gyvename tokioje visuomenėje, kurioje trūksta gyvybės: „Jeigu gyvūnų kapinaitėse daugiau antkapių, tai byloja, kad šeimose reikia daugiau gyvybės. Atsiranda poreikis kažkuo rūpintis, mylėti, turėti artimą sielą. Juk tam ir skirti antkapiai – jie daromi gyviems, mums prisiminti, o ne mirusiems.“ 

 

Papildysiu Olegą ir savo įžvalgomis – meilė gyvūnams skatina pozityvumą, meilę kitiems žmonėms, užsimezga artimesni ryšiai tarp šeimos narių ir net svetimų žmonių auginančių tokius pat gyvūnėlius, jų buvimas šalia mažina stresą šeimose, savo nuoširdžia meile jie moko mus labiau mylėti, būti dėmesingesniais ir geresniais. Vaikai, augantys šeimose kartu su gyvūnais, yra labiau empatiški, kantresni, išmoksta dalintis meile, ugdoma tolerancija. 

 

Augintinio maitinimas ir rūpinimasis juo daro įtaką didinant vaikišką atsakomybės jausmą. Vaikai, kurie užauga su augintiniais turi mažesnę astmos ar alergijos vystymosi riziką. Žaidimas su gyvūnu padeda normalizuoti kraujo spaudimą. Vaikai turėdami augintinį dažniau išeina į lauką pasivaikščioti, pabėgioti ir žaisti. Todėl gali pasigirti geresne sveikata. Šalia esantys gyvūnai puikūs psichologai-terapeutai. Jau nuo senų laikų žinoma, jog gyvūnas turi teigiamą poveikį žmogaus fizinei ir psichinei būklėms. 

 

Įvairių civilizacijų bei vėliau atsiradusių religijų istorijose šunys ir katės buvo laikomi žmogaus gydytojais. Šiandien toks neformalus gydymas vadinamas gyvūnų terapija, kuri, pasak mokslininkų, išties turi teigiamą poveikį mūsų sveikatai. Į gydymo terapijos procesą įtraukiami jau ne tik delfinai, žirgai, bet ir katės ar šunys bei kiti gyvūnai. 

 

Visi gyvi organizmai žemiškame pasaulyje gyvena laikinai. Kad ir kaip liūdna, bet ateina metas, kai jie baigia savo dienas ir tada iškyla klausimas, ką su jais daryti. Gyvūnas kaip ir žmogus yra gyvas sutvėrimas ir turi būti deramai palaidotas, t.y. vadovaujantis numatyta tvarka, tam tinkamoje vietoje. Todėl šiandien alytiškių bei savo vardu raštu kreipiausi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu nedelsiant organizuoti gyvūnų kapinių steigimą Alytaus mieste nustatant laidojimo jose tvarką.

 

Tikiuosi, kad miesto vadovai vieningai palaikys šią iniciatyvą ir greitu laiku mūsų mylimus augintinius galėsime palaidoti nepažeidžiant įstatymų bei su visa jiems derama pagarba ir meile.

 

Mieli alytiškiai, jeigu kažkada turėjote gyvūnėlį komentaruose parašykite, kur jūs esate palaidoję savo mylimą augintinį? Ar tai buvo jums sudėtinga, o gal paprasta.

 

Ir dar viena man gimusi idėja rašant šias eilutes – aš tikiu, kad daugelis iš jūsų, skaitančių tai, turėjote mylimą šuniuką, kačiuką, triušiuką, driežiuką ar kitą gyvūnėlį, kurio jau nebėra su mumis. Lietuvoje nėra augintinių - gyvūnėlių atminimo dienos. Ką manote jeigu ta diena būtų sausio 23-ioji? 

 

Juk viskas prasideda nuo minties ir idėjos, sunkiau ar lengviau, bet su laiku daugelis naujovių tampa mums įprasta bei artima.

 

Valerijus su šeima ir Čiriuku