Dar gegužę „Kurk Lietuvai“ žaliosios infrastruktūros projekto komanda kartu su Aplinkos ministerija atrinko tris pilotines savivaldybes, kuriose bus vykdomas žaliosios infrastruktūros projektas. Alytaus miesto savivaldybė – viena iš jų.  Ketvirtadienį pristatyti jau nuveiktus darbus ir būsimas dirbtuvių gaires „Kurk Lietuva“ projekto koordinatoriai nuotoliniu būdu susitiko su Alytaus miesto savivaldybės vadovais.

„Smagu, kad esame vienas iš trijų atrinktų miestų. Tikimės, Alytus pateisins jūsų lūkesčius. Mes norime eiti šia kryptimi, ji numatyta ir mūsų strateginiame plėtros plane, todėl džiaugiamės jūsų buvimu šalia ir tikimės bendromis jėgomis įgyvendinti ateities sprendimus“, - nuotolinio susitikimo metu sakė mero pavaduotojas Povilas Labukas.

„Kurk Lietuvą“ dalyvių teigimu, projekto įgyvendinimo metu bus sukurtas žaliosios infrastruktūros (ŽI) modelis,  kurio pagalba savivaldybė galės įsivertinti ŽI poreikį ir jį taikyti, įskaitant ir praktinį Žaliojo indekso taikymą.

„Dabartinė Lietuvos miestų plėtra yra chaotiška „trinkelizacija“, neefektyvus viešųjų erdvių išnaudojimas.  Tai ne tik nepagražina miesto aplinkos, nesukuria jaukaus gerbūvio, bet ir kelia pavojų sveikatai. Smarkios liūtys ar didelė oro kaitra taip pat sukelia daug problemų, o Vakarų šalys minėtas problemas sprendžia naudojant žaliąją infrastruktūrą, kurios pagalba atkartojami gamtiniai procesai, ant namų stogų įrengiant žaliąsias erdves ar įvairius nedidelius tvenkinius viešosiose erdvėse, kurie tampa ne tik prieinami bendruomenei, bet ir juose saugu žaisti vaikams. Tuo pačiu gerinamas mikroklimatas bei biologinė įvairovė“,- sakė urbanistikos specialistas Ignas Kazlauskas

Miestuose kuriamos žaliosios infrastruktūros nauda tampa ekologiškai efektyvi ne tik gamtai, bet ir gyventojams,  sumažėja socialinė atskirtis, didinamas darbuotojų produktyvumas. Taip pat ŽI gali tapti pigesne infrastruktūra negu asfaltas.

„Kurk Lietuvą“ projekto dalyviai dar pernai pradėję įgyvendinti ŽI vieną iš projekto etapų, pastebėjo, kad visoje Lietuvoje nėra sisteminio požiūrio į infrastruktūra ir nėra teisiškai sureguliuotos informacijos. „Natūralu, kad savivaldybės nėra finansiškai suinteresuotos tokiems sprendimas, joms trūksta vizualų ir rekomendacijų. Todėl mes jau žiemą pradėjome ruošti žaliosios infrastruktūros gidą ir žalumo indekso įrankį, kuris, tikimės, ateityje palengvins darbą ir žalių vietų miestuose tik daugės“, - susitikimo metu kalbėjo architektė Gintarė Kapočiūtė.

Teigiama, kad ŽI gide bus numatyti įvairūs scenarijai, paaiškinantys, kaip veikia žalioji infrastruktūra ir kaip  galima planuoti erdves, o žalumo indeksas bus svarbus dokumentas daugumai miestų, nes bus naudojamas savivaldybių teritorijų vystymo politikoje bei gal būt bus numatyta, kad norint gauti statybos leidimą, reikės atitikti indekse nurodytus reikalavimus.

Architektė Gaudrė Znutaitė teigė, kad visa ši sistema ne tik pilotinėms, bet ir visoms kitoms savivaldybėms siesis su žaliojo kurso krypties įgyvendinimu ir finansavimu bei Europos Sąjungos bioįvairovės strategija. Tai leis geriau suvokti gamtinius elementus, gerinti gyventojų sveikatą,  klimato kaitą, mažinti energijos suvartojimą, pateikti tvaresnius sprendimus bendruomenei.

Susitikime taip pat kalbėta apie vasarą vyksiančias dirbtuves,  į kurias bus įtraukti ne tik savivaldybių specialistai, rangovai, bet ir bendruomenės ir aktyvūs seniūnaičiai. Jose bus parinktos tam tikros miesto erdvės, kuriose jau bus galima galvoti apie žaliosios infrastruktūros modelio pritaikymą Alytuje.