Spalio 24 d. Alytaus bei šalies verslo atstovų lauks išskirtinis renginys išskirtinėje vietoje – verslo forumas „Alytus 2027“. Užsiregistruoti ir susipažinti su išsamesne verslo forumo „Alytus 2027“ programa galite www.alytus.2027.lt 

Forumo dalyviai turės puikią progą ne tik išgirsti ambicingą Alytaus miesto savivaldybės mero Nerijaus Cesiulio pristatomą Alytaus miesto plėtros viziją, visoje Lietuvoje pripažintus pranešėjus, pasidalinti įžvalgomis apie aktualias verslo tendencijas, bet ir išvysti parodą „Kartūno kodas“ bei sudalyvauti forumą vainikuojančioje ekskursijoje po buvusio Alytaus medvilnės kombinato rūsius. 

Alytaus medvilnės kombinatas – miestas mieste

Didžiausios medvilnės perdirbimo įmonės Baltijos šalyse istoriją atskleidžianti paroda „Kartūno kodas“, parengta Alytaus kraštotyros muziejaus, siekia atkoduoti gamyklos palikimą ir atkreipti dėmesį į pramonės atminties tyrimų svarbą visuose Lietuvos regionuose.

„Kartūno kodas“ – didelės apimties tyrimas, pradėtas Alytui rengiantis 2022-aisiais tapti Lietuvos kultūros sostine. Parodoje eksponuojamos nuotraukos, austo kartūno pavyzdžiai, kita įmonės istoriją įprasminanti medžiaga. 

1969 m. įkurtas Alytaus medvilnės kombinatas miesto gyventojų skaičių per 30 metų išaugino nuo 11 tūkst. iki 70 tūkst. Didžiausia medvilnės perdirbimo įmonė Lietuvoje ir Baltijos šalyse užėmė net 16 ha gamybinio ploto. Kombinato aukso amžiuje jame dirbo apie 7 tūkst. darbuotojų – kas dešimtas alytiškis.

Parodos kuratorės Gintarės Markevičienės teigimu, kombinatas buvo įspūdingo dydžio ir sudėtingumo mechanizmas. Tai kelios gamybinės įmonės po vienu stogu, todėl ir vadinamas jis buvo ne fabriku ar gamykla, bet kombinatu. Kombinatą netgi būtų galima pavadinti miestu mieste. Čia dirbantys alytiškiai turėjo savo polikliniką, parduotuvę, sporto maniežą, kassavaitinį laikraštį, kultūros rūmus. 

Veikė Medvilnės kombinato kultūros rūmai

Alytaus medvilnės kombinatas ne tik padėjo miestui išaugti ir sparčiai vystytis, bet ir užtikrino jo kultūrinius poreikius. 1980 m. Alytuje buvo atidaryti miesto pažiba tapę Medvilnės kombinato kultūros rūmai. Nors jie pirmiausia buvo skirti kombinato darbuotojams, juose lankydavosi ir kiti miestiečiai.

Medvilnės kombinato kultūros rūmuose vykdavo ir kombinato darbuotojams labai svarbios kasmetės Kartūno šventės, įkvėpusios parodos pavadinimą. Šventės metu būdavo pristatomi kombinate austi audiniai, čia sukurti drabužių modeliai. Drabužius demonstruodavo fabriko darbuotojos, būdavo renkama „Mis kartūnas“. 

Klestėjimas ir griūtis

Didelę įtaką Alytaus ekonomikai, urbanistikai ir kultūrai daręs Medvilnės kombinatas, atkūrus nepriklausomybę, išgyveno ne pačius geriausius laikus. 1993 m. fabrikas buvo reorganizuotas ir pervardytas į akcinę bendrovę „Alytaus tekstilė”.

Įmonei ėmė grasinti globalizacija – Kinijoje išausti 1 t medvilnės kainavo triskart pigiau nei Alytuje. Bendrovę galutinai pakirto 1998 m. įvykęs pardavimo sandoris su Singapūro „Tolaram Group“. Po privatizavimo dalis darbuotojų išėjo patys, dalis buvo atleisti. 2007 m. paskelbtas „Alytaus tekstilės“ bankrotas, atleisti 1 089 darbuotojai. 

Alytaus pramonės renesansas ir istorinės investicijos

Šiuo metu galima pasidžiaugti ne tik šių pastatų, bet ir Alytaus miesto pramonės renesansu, o verslininkai teigia, kad šis miestas buvo nuvertintas nepelnytai. 

Besiplečianti įmonė „Talga“ patikėjo Alytumi ir investavo 20 mln. Eur į pastatų įsigijimą, jų rekonstravimą, modernizavimą ir pritaikymą dabartinėms eksploatavimo reikmėms. Tai yra antra pagal dydį didžiausia investicija šiame mieste po „Kauno grūdų“, kuri įvyko per pastaruosius dvejus metus. 

„Jei prieš gerą dešimtmetį apsilankę Alytaus pramonės parke galėjome ant rankos pirštų suskaičiuoti veikiančias įmones, dabar galime pasidžiaugti, kad yra atvirkščiai – liko vos keletas laisvų verslui tinkamų sklypų. Tikiu, kad geriausias rezultatas atsiranda jo siekiant kartu, todėl savivalda turi būti suinteresuota ne tik teoriškai, bet ir įrodyti savo praktiniais veiksmais, kaip galima prisitraukti investuotojus. Verslininkai taip pat neturi atsilikti – jų įmonėse dirbantys žmonės yra šio miesto gyventojai, tad svarbu ir jų gerovė“, – sako Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis. 

Besidomintiems verslo plėtra – verslo forumas „Alytus 2027“

Spalio 24 d. kviečiame į verslo forumą „Alytus 2027“, kuriame išgirsite Lietuvoje plačiai pripažintus pranešėjus, savivaldos atstovus ir mieste investavusius verslininkus:

Ekonomistas Marius Dubnikovas pasidalins Lietuvos ekonomikos apžvalga.

Apie pramonės plėtros regionuose iššūkius kalbės Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. 

Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos vyriausiasis patarėjas atsargos plk. Romualdas Petkevičius pristatys karo pramonės potencialą.

Lietuvos banko prognozes verslui aptars Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas. 

Kauno technologijos universiteto Dirbtinio intelekto centro vadovė prof. dr. Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė supažindins su dirbtinio intelekto sprendimais versle. 

Konferenciją baigs žurnalistės Rasos Tapinienės moderuojama diskusija, kurioje Alytuje investavę verslininkai dalinsis įžvalgomis bei argumentais, lėmusiais jų pasirinkimą.

Organizatoriai: Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus kultūros centras, Alytaus miesto teatras, Alytaus miesto kraštotyros muziejus.

Partneriai: UAB „Talga“, AB „Kauno grūdai“, AB „MV Group production – gamykla ALITA“.