Prasidėjus vasarai vis dažniau girdimas keturračių gausmą. Alytaus rajone šių transporto priemonių entuziastai savo pramogoms renkasi miškus, kalvotas vietas, tačiau ne visada laikosi Kelių eismo taisyklių ir kitų reikalavimų.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai šiais metais užregistravo 6 pranešimus dėl keturračių. Po vieną pranešimą gauta Alytaus, Druskininkų, Lazdijų ir Varėnos savivaldybėse, o Prienų rajone sulaukta dviejų pranešimų. Nubaustų asmenų iki šiol nėra.

Gyventojai dažniausiai skundžiasi keliamu triukšmu, pavojingu manevravimu, padaryta žala pasėliams ar gamtai.

 Rajono seniūnijų seniūnai vykdo prevencinį darbą, apie galimus pažeidimus praneša atsakingoms tarnyboms, tad nedrausmingi vairuotojai gali būti baudžiami nemažomis baudomis.

Alytaus rajono seniūnai stebi važinėjančius keturračius, fiksuoja paliktas ratų žymes neleistinose važiuoti vietose. Alytaus seniūnijos seniūnas Kęstutis Tumynas mano, kad nedrausmingi šių transporto priemonių vairuotojai yra didelė problema. Pasak jo, keturračiais dažnai važinėjama Norūnų miške. Taip pat pasitaikė atvejis, kai buvo išvažinėtas Rumbonių piliakalnis, suniokotas jo šlaitas, iki šiol matosi provėžos.

Alovės seniūnė Irma Stenionienė girdėjo keturračių burzgimą Plikonių miške. Raitininkų seniūno Arūno Laukaičio nuomone, neturėtume diskriminuoti šių transporto priemonių mėgėjų, bet jie privalo laikytis reikalavimų ir važinėti ten, kur leistina.

„Visiškai uždrausti jų važinėjimą būtų netikslinga, nes tai yra šių žmonių pomėgis. Jeigu išvarytume keturratininkus į uždarus karjerus, žmonės pasijustų diskriminuojami. Juk kuo jie skiriasi nuo atsitiktinio žvejo, medžiotojo ar ūkininko, važiuojančio miško keliu? Tačiau viskam yra ribos – valstybinių institucijų ribojimai, privačios nuosavybės teisės reglamentai ir t. t. Visi turime jų laikytis. Bet svarbiausia pakantumas vieni kitiems“, – sako Raitininkų seniūnas.

Ne visi keturratininkai pažeidžia taisykles,  kai kuriais iš jų džiaugiasi tiek seniūnai, tiek gyventojai. Vienas iš pavyzdžių –  klubas ,,Griausmas“, kurio nariams Nemunaičio seniūnas Rimantas Avižienis jaučia pagarbą ir dėkingumą.

„Šio klubo vyrai keletą kartų su gausiomis dovanomis aplankė Nemunaičio seniūnijos daugiavaikes šeimas. Pavežiojo vaikučius ir jų mamas. Vienais metai suorganizavo naujametinę šventę seniūnijos vaikams. Tad, jeigu aš išgirstu, kad važiuoja keturratininkas, visada prisimenu tas geras emocijas, kurias paliko Nemunaityje šio klubo vyrai. Viliuosi, kad jie pas mus dar ne kartą grįš“, – sako seniūnas R. Avižienis.

Pagal Kelių eismo taisykles, keturračiais galima važiuoti tais pačiais keliais, kaip ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis. Tai reiškia, jog važiuoti bekele ir natūralia miško paklote – draudžiama.

Policijos pareigūnai primena, kad keturratį, kurio didžiausiasis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³, masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg, gali vairuoti ne jaunesni kaip 16 metų amžiaus asmenys.

Ši transporto priemonė turi būti registruota valstybės įmonėje „Regitra“, turėti galiojantį privalomąjį civilinės atsakomybės draudimo polisą ir valstybinę techninę apžiūrą, o šios transporto priemonės vairuotojas privalo turėti B1 arba B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Lengvojo keturračio masė – ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis greitis – ne didesnis kaip 45 km/h, variklio darbinis tūris – ne didesnis kaip 50 cm³. Šios transporto priemonės vairuotojas privalo turėti AM kategorijos (suteikia teisę vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius motociklus) ar bet kurios kitos kategorijos motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimą.

Valstybinių miškų urėdija, Aplinkos apsaugos ir policijos departamentai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba rengia reidus, skirtus užkirsti kelią gamtos niokojimui keturračiais. Už reikalavimų nesilaikymą jau yra vairuotojų, nubaustų baudomis.

Važiuojant miške būtina paisyti Kelių eismo taisyklėse numatytų kelio ženklų. Už reikalavimų nevykdymą numatyta bauda nuo 30 iki 90 eurų. Pažeidus Lankymosi miške taisyklių reikalavimus, asmenys gali sulaukti įspėjimo arba baudos nuo 20 iki 50 eurų, o juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys – baudos nuo 50 iki 110 eurų.

Jeigu miško paklotė bus sužalota ar sunaikinta, gresia ne tik bauda, bet teks atlyginti ir padarytą gamtai žalą.