Skirtingas politikų požiūris į mediciną

Viena miesto politikė, pagal išsilavinimą ne medikė, sako: „Mums rei­kia su­sta­ty­ti tam tik­rus dalykus į rė­mus ir švie­ti­mo or­ga­niz­mas pra­dės sveik­ti pats sa­vai­me“. Kitas miesto politikas, vaikų gydytojas pagal išsilavinimą, diagnozavęs ligą, mamoms visuomet primindavo: „Nuo daktaro pažiūrėjimo vaikas nepasveiksta“.

Du kardinaliai priešingi požiūriai į gydymą.  

Šiaip tai daktarui dėkui, kad mūsų kartos vaikai sveiki užaugo.

Ir ačiū Dievui, kad Alytaus mokyklas anksčiau baigė.

Kiaušiniais į Seimą

Vienas žmogelis praėjusį ketvirtadienį Seimą kiaušiniais apmėtė. Nors žiniasklaida nerašo, bet galima spėti, kad žaliais ir dar nedažytais.

Seimūnų posėdžio tuo metu jau nebuvo, o išgėrusį kiaušiniabomberį policija supakavo.

Merai, Seimo nariai ir kiti politikai rinkėjus visuomet su Šv. Velykomis sveikina. Gražių žodžių ir įvairiausių palinkėjimų visur prirašo.

Bet, ko gero, pirmą kartą šalies istorijoje rinkėjų atstovas taip originaliai su šia pavasario švente Seimo atstovus pasveikino. Jau vien dėl to reikėtų jį amnestuoti nuo bet kokio administracinio ir baudžiamojo persekiojimo. Ir dar už teisybę.

Juk ne veltui lietuvių liaudis turi tokią patarlę: kas blaivam galvoje, tas girtam atsiduria kiaušiniuose.

Rezistencija dėl paminklo

Genocido ir rezistencijos centro bei pasipriešinimo kovotojų organizacijų atstovai paminklą pokario partizanams nori matyti tik Alytaus miesto Rotušės aikštėje.

Kitos vietos mieste jiems netinka.

Nepaisant to, kad juridinių bei fizinių asmenų pageidavimai pildomi radijo arba televizijos eteryje pageidavimų koncerto metu, savivaldybės tarybos dėl minėto pageidavimo vis tik laukia diskusija.

Sprendimo projektą, matyt, reikėtų rengti iš keleto alternatyvų:

a) Kuo greičiau pritarti, kol atstovai dar neužsinorėjo ir kapinių centrinėje miesto aikštėje;

b) Atidėti klausimo svarstymą, kol ateis Putinas, o tada laukti pasipriešinimo pabaigos, idant paminklas tinkamai atspindėtų visus rezistencijos dalyvius.

c) Svarstomu klausimu piliečiams pasitarti su gyventojais.  

Neadekvačios derybos

Po ilgų derybų ir referendumo Lietuva Europos Sąjungos nare tapo už žalius lipdukus, alų ir skalbimo miltelius.

Turkija vien tik derybų dėl narystės Europos Sąjungoje atnaujinimą ir bevizį režimą su ES savo šalies piliečiams suderėjo už 6 milijardus eurų.

Ar įsivaizduojate, kaip šiandien gyventume, jeigu mes tokius derybininkus tada būtume turėję?

Baimė dėl rytojaus

Anądien važiuoju pro Alytaus miesto centrą. Kol prie šviesoforo stovėjau, spėjau devynis automobilius su malkomis suskaičiuoti. 

Tada, stovėdamas prie kito šviesoforo supratau, kodėl iš kitų miestų atvažiuojantys žmonės kartais Alytų dideliu kaimu pavadina.

Tamsuoliai, nieko jie nesupranta. Pas mus žmonės tiesiog zapaslyvi. O ką, jeigu miesto ir rajono savivaldybes sujungs? O ką, jeigu ateis Vrubliauskas vadovauti? Centralinį šildymą Daugų ir Simno pavyzdžiu panaikins, o mes malkų jau turėsim, vot. 

Šiaip tai jau iki 1776 m. Simnas, kaip ir Alytus, turėjo net Magdeburgo teises. Nuo 1950 metų turėjo ir rajono centro statusą. Panaikino. O jeigu ir Alytui panaikins? Tegu ir taip, bet malkų kaimui tai mes jau turėsim... .