Pranešk naujieną!
Tel. 8 670 94 094. El. paštas info@alytusplius.lt


Vakar mus skaitė 19 288

V. Gražulis. Valdyti trokšta visi, bet žinios apie valdymą yra menkos

Vytautas Gražulis  •    •  10:31, 2019-11-23
Vytautas Gražulis.
Asmeninio albumo nuotr.

Didesnę savo gyvenimo dalį mes visi dirbame vienokioje ar kitokioje organizacijoje. Taigi, šias organizacijas turi kažkas valdyti. O kas yra tas valdymas?

 

Kai aš užduodu klausimą „kas yra valdymas?“, norintiems kandidatuoti į Seimą ar į savivaldybės tarybą, retas kuris gali atsakyti į šį klausimą. Tačiau jie visi trokšta valdyti, nors žinios apie valdymą gana menkos.

 

Terminas „valdymas“ iš pradžių reiškė sugebėjimą išjodinėti arklius, juos valdyti.

 

Labai ilgą laiką verslas nebuvo gerbiamas, todėl valdymo mokslas vystėsi lėtai. Intensyviausiai valdymo mokslas pradėjo vystytis nuo 1800 iki 1970 metų. Ir tik  nuo XIX amžiaus pabaigos valdymas apibrėžiamas kaip vadovo atliekamos keturios valdymo funkcijos: planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė.

 

Kai kas iš organizavimo funkcijos išskiria kaip atskirą koordinavimo funkciją, iš vadovavimo funkcijos – motyvavimo funkciją, o iš kontrolės funkcijos – reguliavimo funkciją. Visos šios funkcijos vykdomos ne atskirai viena nuo kitos, bet vyksta tuo pačiu metu.

 

Bet kurios organizacijos vadovai – ar tai būtų verslo vadovai ar valstybinių organizacijų vadovai – privalo mokėti teisingai vykdyti šias funkcijas, nes geras valdymas – tai planavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės procesas, užtikrinantis bet kurios organizacijos tikslų pasiekimą efektyviausiu ir produktyviausiu būdu.

 

Efektyviausiu būdu – reiškia, kad tikslus būtina pasiekti su minimaliais resursais ir minimaliomis darbo bei laiko sąnaudomis (tai ekonominio naudingumo požiūris). Produktyviausiu būdu – reiškia, kad, tinkamai parinkti ir situaciją atitinkantys tikslai, vadovaujantis organizacijos strategija, privalo būti pasiekti laiku ir atitinkamos kokybės (tai galutinio rezultato požiūris).

 

Nuo to, kaip vadovai sugeba vykdyti šias funkcijas, ir priklauso bet kurios organizacijos sėkmė. Sprendžiant valdymo problemas, valdymo receptų nėra, nėra stebuklingų sprendimų. Skirtingai nuo vykdomos veiklos problemų, kiekvienos organizacijos valdyme viskas priklauso nuo vadovo, nuo kolektyvo, nuo kiekvieno jo nario.

 

Nėra žmogaus atžvilgiu išorinio organizavimo formų, kurias būtų galima kur nors įsigyti, nusipirkti, kopijuoti ar atsinešti į organizaciją. Valdymas reikalauja remtis kiekvieno sugebėjimu suprasti save ir kitus, orientuotis žmonių santykiuose. Efektyvus valdymas – tai pastovus valdymas kiekvieną dieną pagal aplinkybes, tikslus, situaciją.

 

Šiandien valdymas jau tapo profesija, o gerų rezultatų pasiekti, pasikliaujant vien baziniu išsilavinimu ar vien praktine veikla, neįmanoma. Seimo nariai, kiti renkamų organizacijų vadovai žymiai geriau galėtų vykdyti valdymo funkcijas, jeigu būtų susipažinę su valdymo teorija ir praktika. Gaila, bet šiandien ypač jų darbui reikalingos, svarbios valdymo  teorijos ir valdymo patirties, tokie vadovai nelabai turi. Žymiai geriau pasirodo vadovai, kurie yra dirbę verslo organizacijose.

 

Tam kad veikla būtų sėkminga, darbuotojai turi žinoti, ko iš jų norima. Tai yra planavimo funkcija. Planavimas yra pagrindinė valdymo funkcija, nes planavimas – tai procesas, kurio metu paruošiami sprendimai ką, kaip, kada reikės atlikti ir kas privalės tai atlikti.

 

Jei nėra plano, neįmanoma nustatyti, kada nukrypstame nuo kurso, o kontrolė praranda bet kokią prasmę. Planavimas prasideda nuo strategijos sukūrimo.

 

Daug kas įsivaizduoja,  kad strategija tai tik strateginis planas, kuriame numatomi darbai, kurie turėtų būti atlikti per daugiau nei vienus metus. Tačiau tai tikrai ne strategija. Bet kurios organizacijos, ar tai būtų verslo įmonė, ar valstybinė organizacija, ar savivaldybė,  strategija pradedama kurti nuo vizijos, toliau nustatoma misija ir tik tuomet jų pagrindu kuriama strategija.

 

Sukūrus strategiją, jos įgyvendinimui, sudaromi strateginiai planai. Jų įgyvendinimui – operatyviniai planai. Pagal šias dvi pagrindines planų rūšis ir valdoma bet kuri organizacija.

 

Jeigu nagrinėtume valstybinių instancijų veiklą (Seimo, vyriausybinių organizacijų, partijų), tai jų strateginiai planai turi apibrėžti šių organizacijų pagrindinius tikslus.  Be to, noriu atkreipti dėmesį, kad strateginiai planai turi būti susiję su gyventojais ir verslu, o operatyviniai planai – su darbuotojais.   

   

Daug kartų esame girdėję, kad valstybinės institucijos neturi vizijos, nežino, kokia jų misija, neturi strategijos. Kas yra vizija suprasti yra nesunku. Tai – ateities vaizdinys, įsivaizdavimas, kaip pavyzdžiui, valstybė, savivaldybė ar kita valstybinė ar verslo organizacija turėtų atrodyti ateityje. Ji nusako tai, ko organizacija siekia, parodo organizacijos norus ir išreiškia viltį bei optimizmą.

 

Dabartinis Lietuvos prezidentas iškėlė viziją – Gerovės valstybė. Tuomet visų kitų valstybinių organizacijų vizijos privalo būti susijusios su Lietuvos Respublikos prezidento iškelta vizija. Tačiau ar žmonės, eidami balsuoti, kada nors supras, kad reikia balsuoti ne už partiją, ne už pažadus, bet už jų viziją, misiją ir strategiją? Partijų programos – tikrai nėra strategijos.

 

Apie valdymą Alytaus savivaldybėse – kituose straipsniuose.

Griežtai draudžiama alytusplius.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti alytusplius.lt kaip šaltinį.

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Web puslapių adresai ir el. pašto adresai automatiškai tampa nuorodomis.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai