Pranešk naujieną!
Tel. 8 670 94 094. El. paštas info@alytusplius.lt


Vakar mus skaitė 19 288

V. Gražulis. Kokiems poreikiams tenkinti reikalinga savivaldybė?

Vytautas Gražulis  •    •  8:49, 2019-12-01
Vytautas Gražulis.
Asmeninio albumo nuotr.

Tęsiant temą apie valdymą, pakalbėkime apie valdymą Alytaus savivaldybėse. Alytaus savivaldybių vizija turi būti susieta su Respublikos prezidento iškelta vizija ir kuriama rūpinantis savivaldybės ir Alytaus miesto ar rajono gyventojų ir verslo vizijomis. Tik tokia vizija būtų svarbiausias žingsnis formuojant bei keičiant Alytaus gyventojų ir verslo santykius su savivaldybėmis.    

                       

Misija – tai pagrindinis tikslas, kuris nusako veiklos prasmę ir turi atsakyti į klausimą, kieno ir kokių poreikių tenkinimui savivaldybė egzistuoja?

 

Norint iš tikro sužinoti, ko iš savivaldybės reikia Alytaus gyventojams ir verslui, turime visų pirma atsakyti į klausimus, kokias funkcijas atlieka savivaldybės įstaigos ir savivaldybės teikiamos paslaugos?

 

Pavyzdžiui, kodėl mums reikalingas grąžtas? Kad išgręžtume skylę. Taigi galime sakyti, kad organizacija parduoda ne grąžtus, o funkciją - skyles. Šaldytuvų gamykla parduoda ne šaldytuvus, o šaltį. Jos yra  tik funkcijų teikėjos.

 

Savivaldybės veiklos rūšys  ar paslaugos Alytaus gyventojams taip pat nereikalingos. Kitaip sakant, savivaldybė turi teikti ne paslaugas ar veikos rūšis, bet jų vykdomas funkcijas.

 

Vartotojui nereikalingas grąžtas, vandens valymo įrenginys, šaldytuvas. Reikalinga funkcija, kurią šie įrankiai atlieka. Tai yra reikalinga nauda, kurią duoda gaminio ar savivaldybės vykdomos funkcijos.

 

Tačiau vartotojui svarbu ne tik atliekamų funkcijų teikiama nauda. Jam svarbu yra ir tai, kad tos funkcijos būtų atliekamos patikimai, negaminant broko. Tai yra, savivaldybė ar bet kuri kita organizacija turi kartu teikti kokybę ir patikimumą.

 

Pavyzdžiui, šaldytuvų gamykla parduodama šaldytuvą suteikia garantiją, energijos taupymą, galima pasirinkti spalvą ir t. t... Po paslaugos suteikimo, pasibaigus garantiniam remontui, atlieka šaldytuvų remontą.  Tai yra suteikia pagalbą prieš paslaugos suteikimą ir po suteikimo.

 

Tai ir bus atsakymas į klausimą, kokių poreikių tenkinimui savivaldybė turėtų egzistuoti?

 

Kokią garantiją suteikia savivaldybė, jeigu pagal jos išduotus statybos leidimus, pastatus reikia griauti?

 

Taigi, savivaldybėms reikia gerai pagalvoti, ar jų teikiamų paslaugų ir veiklos rūšių funkcijos tikrai duoda ilgalaikę ir patikimą naudą Alytaus gyventojams ir verslui?  Ar tikrai gyventojams suteikiama pagalba prieš ir po paslaugos suteikimo? Pavyzdžiui, savivaldybės darbuotojai daugelį paslaugų, naudą gyventojams ir verslui galėtų suteikti ne kabinetuose ar vieno langelio principu, bet toli nuo savo kabinetų ir langelių.

 

Kuriant savivaldybės misiją, reikėtų žinoti, kad misija turi būti suprantama ne tik savivaldybės vadovams ir darbuotojams, bet ir gyventojams bei verslui. Savivaldybės misija turi būti orientuota ne į savivaldybės gyventojus ir verslą, bet  į jų poreikių tenkinimą. Be to misija neturi būti baigtinė. 

 

Sukūrus viziją ir misiją, toliau kuriama strategija, kuri turi būti grindžiama sukurta vizija ir misija. Strategija – tai pagrindinė veiksmų programa, prioritetų nustatymas ir resursų paskirstymas. tikslų pasiekimui.

 

Strategija  suteikia galimybę žinoti, ko savivaldybė siekia, į kokį uostą plaukia. Strategija – tai galinga kontrolės priemonė, kad niekas nenukryptų nuo joje numatyto kurso. Tai - kaip savivaldybės konstitucija.

 

Paskutinis žingsnis – tai strategijos kontrolė. Strategijos kontrolė teikia vadovams grįžtamąjį ryšį. Strategijos formulavimą apima  šie strategijos lygiai: savivaldybės lygio, veiklos rūšių (savivaldybės vykdomų funkcijų ir ūkinės veiklos) lygio, veiklos valdymo, savivaldybės valdymo, strategija išorinės aplinkos (partijų, vyriausybinių organizacijų, giminingų savivaldybių bei užsienio savivaldybių, su kuriomis savivaldybė sudariusi bendradarbiavimo sutartis...) atžvilgiu, strategija savivaldybės darbuotojų ir savivaldybės įmonių – įstaigų darbuotojų atžvilgiu, strategija savivaldybės gyventojų ir verslo atžvilgiu, savivaldybės elgsena ir etinės normos  ir funkcinio lygio strategijos. Funkcinio  lygio strategijos užbaigia strategijų hierarchiją (eiliškumą). Kaip sukurti tokią savivaldybės strategiją, tai jau atskira tema.

 

Strategija nenurodo, kaip savivaldybė ar kita organizacija turi pasiekti tikslus. Todėl strategijos įgyvendinimui sudaromi strateginiai planai, kurie įgyvendinami, kaip jau buvo minėta, pagal sudarytus operatyvinius planus, kuriuose išdėstomos detalės, reikalingos strateginių planų įgyvendinimui kasdienėje veikloje

 

Strateginių planų savivaldybė gali sudaryti gana nemažai: metams, penkerių metų ar ilgesniam periodui.  Tačiau strateginiai planai – tikrai nėra savivaldybės strategija. Visi strateginiai planai, ypač ilgalaikiai, turi būti išreiškiami kokybine, bet ne kiekybine forma ir turi būti lankstūs. Jeigu ilgalaikiai strateginiai planai išreiškiami kiekybine forma, jie iš karto yra pasenę.

 

Pavyzdžiui, nacionalinis susitarimas dėl krašto apsaugos finansavimo, turėjo būti išreikštas ne skiriama lėšų suma, bet siekiu užtikrinti tam tikrą stabilumą  arba nenutrūkstamą proceso eigą. Kadangi aplinkybės ilguoju laikotarpiu labai kinta, dabar nereikėtų ginčytis ar krašto apsaugai  reikia 2,5 procento BVP ar nereikia.  

 

Pagrindiniai strateginių planų tikslai privalo būti žinomi Alytaus gyventojams ir visiems savivaldybės darbuotojams tam, kad  savivaldybės padalinių ir darbuotojų tikslai būtų nukreipti pagrindinių savivaldybės tikslų įgyvendinimui. Be to taip sukuriama veiklos prasmė savivaldybės darbuotojams. Strateginiai savivaldybės tikslai gali būti sukurti pagal visus strategijos lygius. Tik jie turi atitikti savivaldybės viziją ir misiją.

 

Sukūrus strategiją, strateginiai planai įgyvendinami, kaip jau buvo minėta, pagal sudarytus operatyvinius planus, kuriuose, laikantis visų savivaldybės strategijų eiliškumo, išdėstomos detalės, reikalingos strateginių planų įgyvendinimui kasdieninėje veikloje.

 

Operatyviniai planai gali būti vienkartiniai ir pastovūs. Vienkartiniai planai – tai tokie planai, kurie panaudojami vieną kartą kokiam nors projektui įgyvendinti ir kurių ateityje galbūt daugiau nereikės arba reikės labai retai.

 

Vienkartiniai planai sudaromi stambių strateginių planų įgyvendinimui. Tai galėtų būti investiciniai, mokslinio tyrimo, reorganizacijos, optimizavimo, ir panašūs planai.

 

Pastovūs  planai skirti pasikartojančiai veiklai vykdyti – tai savivaldybės politika, procedūros, metodai, taisyklės, programos, projektai ir sąmatos. Jie atsako į klausimą, kaip reikia vykdyti besikartojančią veiklą (pavyzdžiui, statybos leidimų išdavimas).

 

Kartą sukurti pastovūs planai leidžia taupyti laiką, kadangi panašūs  darbai vykdomi iš anksto numatytais, tais pačiais būdais.

 

Noriu tik pabrėžti, kad kiekviename strategijos lygyje būtinai turi būti suformuluotas pagrindinis tikslas/tikslai. Šiuo metu yra iškelta gana daug tikslų. Tai sveikatos apsaugos pertvarka, švietimo sistemos pertvarka, socialinės atskirties mažinimas, kova su korupcija, biurokratinio aparato bei verslą tikrinančių institucijų mažinimas, optimizavimas, kova su šešėliu, kova su alkoholizmu, kontrabanda, bedarbystė, emigracija ir daugelis kitų.

 

Tačiau savivaldybės turi pasirinkti tik pagrindinius, savivaldybės viziją, misiją ir situaciją atitinkančius tikslus. Pavyzdžiui, vienas iš tokių tikslų galėtų būti socialinis teisingumas. Be socialinio teisingumo sukurti gerovės valstybę neįmanoma.

 

Ar Alytaus miesto ir Alytaus rajono savivaldybėse tokie tikslai yra nustatyti ir ar yra strategijos įgyvendinimui sukurti strateginiai planai, o strateginių planų įgyvendinimui – operatyviniai - pastovūs ir vienkartiniai planai, sunku pasakyti.

 

Jeigu savivaldybėse būtų suformuluota tokia strategija, tai tikrai būtų „sustatyti tam tikri dalykai į rėmus ir nė vienas padalinys negalėtų piktnaudžiauti. Nors savivaldybės sako, kad strategiją turi, tačiau labai gaila, kad tos strategijos niekur neskelbiamos ir mes apie tai nieko nežinome.

 

 

Tikslai – tai uždaviniai, kuriems pasiekti nukreipta bet kurios organizacijos veikla. Tikslai turi būti tokie, kad juos būtų galima išmatuoti, todėl išreiškiami galutiniais rezultatais arba veiklos standartais. Yra keturi tikslų nustatymo lygiai: veiklos tikslai – ką nors daryti, rezultatų tikslai – pasiekti rezultatus, procesų tikslai – pasiekti nenutrūkstamą proceso eigą ir stabilumo tikslai – pasiekti tam tikrą būseną – stabilumą.

       

Griežtai draudžiama alytusplius.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti alytusplius.lt kaip šaltinį.

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Web puslapių adresai ir el. pašto adresai automatiškai tampa nuorodomis.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai