Kūčių vakarą ne visi turi galimybę susėsti prie stalo savo namuose. Kai kam tuo metu reikia dirbti. Šįvakar Kūčias darbovietėje teks praleisti ir Alytaus ugniagesių 3-ajai pamainai. Tačiau vyrai dėl to neliūdi ir tikina, kad kolegos – jų antroji šeima. Tad ir darbo vietoje jie visi kartu sės prie bendro Kūčių stalo bei, tarsi šeimos nariai, dalinsis vienas su kitu kalėdaičiais.

Tradiciją, net ir būnant darbe, susėsti prie šventinio stalo ir išlaikyti papročius, Alytaus ugniagesiai turi jau nuo seno.

„Stengiamės atkartoti tai, kas vyksta namuose. Uždegame žvakę, patiesiame baltą staltiesę, sudedame ant stalo namuose gamintą maistą, laužiame kalėdaičius. Stengiamės išlaikyti tradicijas“, - sakė 3-osios pamainos vadas Kęstutis Aleškevičius, dirbantis Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Būtent jo vadovaujama pamaina budės ir šį Kūčių vakarą.

K. Aleškevičius tikisi, kad Kūčios gyventojams bus ramios, tačiau pasitaiko visko. Todėl ir susėdę prie bendro Kūčių stalo, ugniagesiai niekada negali žinoti, ar spės pavalgyti ir kaip viskas pasisuks.

„Toks darbas – visada turime būti pasiruošę išvykti, padėti, nesvarbu, kokia bebūtų diena. Per 33 darbo metus yra tekę matyti pačių įvairiausių situacijų ir per šventes dirbti pilnu pajėgumu“, - sakė K. Aleškevičius.

Jis lig šiol mena, kaip vieną Kūčių vakarą teko skubėti į gaisro vietą Kalesninkų kaime, Alytaus rajone. Ten degė pirtis. Ugniagesiai ir tuomet buvo pasiruošę Kūčių vakarienę, bet teko viską palikti. Degančią pirtį jie užgesino maždaug per valandą, bet iškart po to gavo iškvietimą į dar vieną gaisrą – Užupių kaime degė namas. Tad iškart važiavo į įvykio vietą, o ten gaisro gesinimo darbai truko iki paryčių.

„Tada dar buvo operacijų vadovas, kuris mūsų Kūčių vakarienę automobiliu tiesiog atvežė į Užupių kaimą. Įveikę gaisrą, apie 4 valandą nakties, mes Kūčias valgėme automobilyje, ten dalijomės kalėdaičiu. Jautėsi tokia bendrystė. Tai tikrai jautrios akimirkos“, -  prisiminimais dalijosi pamainos vadas.

Vyriškis tvirtino, kad toji ugniagesių bendrystė, susitelkimas niekur nedingo iki šiol. Darbovietė yra tarsi jų antrieji namai. Vyrai vienas kitam padeda ir laimėje, ir varge, yra ne tik kolegos, bet ir draugai.

Todėl ir paklausti, ar labai neliūdi, kad Kūčias teks praleisti ne su šeima, visi kaip vienas tvirtino, kad ir čia jų šeima.

„Žinoma, tai – ne žmona, ne vaikai, ne tėvai, bet vienas kitam taip pat esame lyg šeimos nariai. Mes vieningi, nesusipriešinę, tad ir susėsti prie Kūčių stalo drauge gera“, - pasakojo šį vakarą budėsiantys ugniagesiai.

Vyrai teigė, kad anksčiau gaisrų per šventes, ypač Naujųjų metų išvakarėse, būdavo nemažai, o dabar jų jau pasitaiko rečiau.

„Būdavo, kad artėjant kitiems metams, prieš pat 12 valandą, mes jau sėdime apsirengę, susiruošę, nes žinome, kad tuoj teks išskubėti. Daug nelaimių sukeldavo fejerverkai, petardos. Dabar jau būna kur kas ramiau. Gal ir žmonės yra atsargesni, ir pirotechnikos priemonės saugesnės“, - kalbėjo K. Aleškevičius.

Sutapimas ar ne, bet prieš 33 metus ugniagesiu jis pradėjo dirbti būtent antrąją Kalėdų dieną. Iš savo darbo praktikos vyriškis gali papasakoti daug. K. Aleškevičius teigė, kad visi išbandymai, didelės nelaimės ugniagesius tik dar labiau suvienija. Žinoma, norisi, kad tų nelaimių būtų kuo mažiau.

„Jeigu su humoru, tai ugniagesiams, artėjant naujiems metams, norėčiau palinkėti grąžinti skolas, jeigu tokių turi. O iš tikrųjų tai mano palinkėjimas būtų nelaikyti širdyje pykčio, atsiprašyti mintyse ar žodžiu –  iškart bus lengviau“, - linkėjo pamainos vadas.

O visi kiti šiandien dirbsiantys vyrai dar pridėjo, kad vienas kitam linki svarbiausio –  sveikatos. Ir ramybės – ne tik šįvakar.