Ruduo. Jau ilgesio gėlė Auksiniais lapų tonais žydi, Kaip paskutinis vasaros sudie Prieš atsisveikinimą didį. O melsvuma dangaus švelni, Liūdna kaip Dieviškasis Niekas, Neradusioj kažko širdy Kaip atminimas lieka. Dabar kiekvienas daiktas Nurodo Begalinį. Kūrybos metas baigtas. Lengviau pulsuoja jau visi šaltiniai. Tik žydi ilgesio gėlė. Ir vėjas dvelkia kvepiančiu sudie.

Vytautas Mačernis, Šarnelė, 1943.X.2

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) rugsėjo 15 d. 17 val. vyks išraiškingos poezijos kupinas vakaras „TU PAMIRŠAI MANE...“ Vytauto Mačernio eiles skaitys Alytaus miesto teatro aktorius Tomas Pukys.

Kodėl mes gyvename Žemėje? Kokia žmonijos misija joje? Kodėl egzistuoja pasaulis, kupinas kančios, skausmo ir neapykantos?..

„Poezija yra širdies, sielos kalba, kuri veržiasi iš vidaus ties kiekvienu posmu, o atėjus rudeniui, orui vis šaltėjant, taip norisi kažko, kas galėtų sušildyti, prablaškyti melancholiją, – sako Tomas Pukys ir kviečia: – Vakare galėsime paimti puodelį arbatos ir pabūti kartu su Vytautu Mačerniu, jo kūryba, tiesiog pasinerti į jo vidinį pasaulį. Jis savo trumpą gyvenimą paskyrė žmogaus gyvenimo prasmės ieškojimui, gilinimuisi į būties klausimus. Jauniausio Lietuvos klasiko kūryba leis truputį atsitraukti, pamąstyti, atsikvėpti ir naujai įsikvėpti.“